Seimo fronte nieko naujo. 2007-ųjų gruodžio pradžioje konservatorių
vadas A.Kubilius prezidentui rašė identišką laišką su blogybių
išvardijimu ir siūlymu, jog „geriausia išeitis būtų išankstiniai Seimo
rinkimai, surengti vasarį ar kovą“. Ar konservatoriai tada balsavo už pirmalaikius rinkimus?
Stulbinantis opozicijos ir valdžios partijų minties skurdumas. Net data
ta pati. Plekšt į balą su brangiu partiniu kostiumu, bet veido išraiška -
kaip astronauto, ką tik žengusio pirmąjį žmonijos žingsnį Mėnulyje.
Pirmalaikiai rinkimai gali būti surengti tik tuo atveju, jei už tokį
pasiūlymą, kurį dar reikia išdrįsti įregistruoti, balsuos 85 Seimo
nariai. Kitas, sudėtingesnis atvejis - Seimas pareiškia nepasitikėjimą
Vyriausybe, o ši siūlo prezidentui surengti pirmalaikius rinkimus.
Bet ir šiuo atveju - pirmalaikių rinkimų raktas - ne prezidento, o 71
Seimo nario rankose.
Tad kodėl socialdemokratai neina dėl pirmalaikių rinkimų tartis su
kitomis frakcijomis, o gaišta laiką A.Kubiliaus pavyzdžiu rašinėdami laiškus ne tuo adresu?
Nei darbiečiai, nei R.Pakso tvarkdariai, nei patys socialdemokratai, ką
jau kalbėti apie valdžios partijas, už pirmalaikius rinkimus nebalsuotų
net jei jiems tauta panages adatomis badytų.
Kam tos nesąmonės vos po dvejų metų miego (juk gali ir nebeišrinkti), jei
savas biznelis, kuriam nebaisios net pasaulinės krizės, Seime klesti?
Milijonierių skaičius Seime krizės metais augo sparčiau nei Kinijos
ekonomika (12,5 proc.), todėl Seime jau posėdžiauja 40 milijonierių.
Beveik kas trečias tautos išrinktasis - jau milijonierius.
Į šlovingą Seimo milijonierių klubą, kurio lyderis yra absoliutus Seimo
perbėgėlis V.Valkiūnas (apie 37 mln. Lt), su kolege A.M.Pavilioniene
šįmet įstojo ir socialdemokratų bosas A.Butkevičius, „darbininkai“
K.Daukšys ir J.Pinskus bei valdžią turintis liberalas E.Tamašauskas.
1996 metais į Seimą buvo išrinkti tik 2 milijonieriai, 2000 metais -
jau 13, 2004 metais - 28, 2008 metais - 35, o nepraėjus nė dvejiems
šio Seimo kadencijos metams milijonierių skaičius jau pasiekė 40.
Milijonierė - ir prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų sunkiai
prisitaikanti buvusi eurokomisarė, o dabar prezidentė, vien grynųjų
sukaupusi daugiau nei milijoną, ir keturi milijonieriai ministrai, kurių
visų vien tik „kojinėse“ per krizę šiugžda nuo 20 tūkst. iki pusės milijono šlamančiųjų.
„Lietuva - nedidelė, dinamiška, atvira šalis. Esu tikras, kad ir po
10, 20, 30 metų ji bus pasiruošusi mąstyti novatoriškai, veikti greitai
ir drąsiai. Jei ne gyvenimo kokybe, tai savo dinamizmu Lietuva pralenks
Vakarų Europą“, - matydamas kylančią Seimo narių gerovę Kopenhagos
verslo mokyklos studentams puikią 2030 metų Lietuvos viziją piešė premjeras A.Kubilius.
Kuo lietuviškas dinamizmas yra smarkesnis, nei, tarkim, kinų?
Išpūtusiems akis danų studentams A.Kubilius tai išaiškino, remdamasis
antruoju sero I.Newtono dėsniu: „Kai trūksta masės, turi kompensuoti ją
pagreičiu. Iš čia kyla dinamizmo poreikis ir išskirtinė svarba.“
Kiek perfrazavus premjero išmintį, jei esi nemokša ir dar tinginys, bet
turi žydras kiaulės akis, eini į Seimą ir vejiesi Europą tokiais tempais, kad
net skiedros į šalis laksto.
Seime milijonierių skiedroms rūkstant neišpasakytai dinamiškai, Lietuva
įgyja neregėtus pagreičius ir kitose srityse.
Neabejotinai jau pralenkėme ne tik senąją, bet ir naująją Europą pagal
dinamizmą balsuojant kojomis. Pagreitis bėgant iš Lietuvos yra kosminis,
ir net masė – ohoho, kokia.
Dar didesnis pagreitis įgytas keičiant politines partijas ir pažiūras.
Kaip teisingai pastebėjo A.Kubilius, kuo menkesnė partiją remiančių
rinkėjų masė, tuo didesnis turi būti jos vadovų ir narių pažiūrų dinamizmas.
Neabejotinas ES lyderis šioje srityje - Liberalų sąjūdis.
Nors net Valstybės kontrolė pirmąkart šios valstybės istorijoje paskelbė
verdiktą, jog valdžia, 2008 ir 2009 metais vis didinusi akcizus,
papildomų pajamų į biudžetą nesurinko, už mažesnius mokesčius prieš
rinkimus agitavę liberalai lyg tikri „frontininkai“ balsavo už akcizų ir
pridėtinės vertės mokesčio didinimą.
Nors E.Masiulis nepraleidžia progos pasirodyti moderniausiu Seimo nariu,
kai tas atmeta siūlymą leisti rinkti valdžią internetu, pats liberalų
lyderis akimirksniu pamiršta ir modernumą, ir liberalizmą, kai tik
transporto durimis, kurios jam yra per sunkios, prisiveria sau uodegą.
Liberalo E.Masiulio kontora pusantrų metų leido „flyLAL“
subankrotinusiems vyrukams su vienu lėktuvu vaidinti oro linijas „Star1
Airlines“. Būtų leidusi tai daryti ir toliau, jei ne lėktuvo
savininkai, kurie paprašė Dublino policiją areštuoti už skolas vienintelę
“stariukų” susisiekimo priemonę. Leido net ir po to – tol, kol “stariukai”
patys pasiskelbė bankrotais.
Pusantrų metų spektakliuko rezultatas - 5-8 mln. litų nuostolių. Vien
turistams ir keleiviams gudručiai skolingi 2 mln. litų.
Tačiau ką mes girdime? Supratęs, jog prieš pat savivaldos rinkimus
antrąkart įmerkė uodegą, ir dar į tą pačią eketę, didysis liberalas
staiga pareiškia, kad 2 mln. litų, kuriuos „stariukai“ nugvelbė iš
žmonių, grąžins valstybė, taigi, visi mokesčių mokėtojai, nes tai, matot,
tas pats kas škvalas.
Klausykitės ir dėkitės į galvas, danų studentai, koks yra proto
masės stygių kompensuojantis lietuviškas politinis pagreitis, per
sekundę nudanginantis ministrą liberalą į smirdinčią H.Chavezo ir
R.Castro socializmo pelkę.
Progresija tokia: kuo daugiau milijonierių posėdžiauja Seime ir
Vyriausybėje, tuo daugiau „stariukų“ biznelių, tuo sparčiau didėja
valstybės skola, valstybės ir „Sodros“ biudžetų deficitas.
Europą turintis nustebinti lietuviškas dinamizmas – viso labo lyg to pinčerio,
kuris blusai įkandus, šoka gaudyti savo uodegos. Varo kaip sukutis ratu, liežuvis
žeme jau velkasi, bet atstumas iki uodegos koks buvo, toks ir liko.