„Finansinės, ekonominės krizės metu susidarė tokios sąlygos,
kai smurtautojui sudaromos net tokios įstatyminės sąlygos,
lengvatos, smurtauti“, - ketvirtadienį per spaudos konferenciją
tvirtino A.Burneikienė.
„Liberalėja galimybė atleisti iš darbo žmogų dėl bet kokių
priežasčių, kurias sugalvoja darbdavys. Auka vis mažiau turi
garantijų pasilikti darbe ir su ja gali būti susidorota dėl bet
kokių dalykų. Ir aplinka tampa vis abejingesnė vien dėl
įvairiausių baimių prarasti darbą ir pasisakyti aukos atžvilgiu
kaip liudytojai“, - kalbėjo lygių galimybių kontrolierė.
Pasak jos, diskriminacija dėl lyties „darbo santykių srityje,
jau yra smurtas“, kuris gali reikštis įvairiomis formomis -
seksualiniu priekabiavimu, žeminančiais pareiškimais, mažesniu
darbo užmokesčiu nei jį atlikdamas gauna vyras, tendencingu
neskyrimu į aukštesnes pareigas, persekiojimu ir nepagrįstai
pradedamais patikrinimais ar spaudimu išeiti iš darbo.
Lygių galimybių kontrolierės tvirtinimu, psichologinis smurtas
neretai ribojasi su fiziniu smurtu.
„Vilniuje didelėje prekybinėje įmonėje, nėščia moteris buvo
perkelta dirbti į nešildomą sandėlį iš prekybinės salės, kur
nuolatiniai skersvėjai, kad ji paprasčiausiai savo noru kuo
greičiau išeitų iš darbo vietos“, - pasakojo A.Burneikienė.
Jos teigimu, tirtas ir atvejis Marijampolėje, „kai moteriai
tiesiogiai buvo pasiūlyta pasidaryti abortą“.
Anot lygių galimybių kontrolierės, gaunama ir daug
besilaukiančių moterų skundų dėl darbdavio atsisakymo išleisti
atostogų. Nereta ir jaunų, ir pagyvenusių moterų diskriminacija.
„Yra tekę konsultuoti moterį, kai jinai paskambino ir pasakė,
kad kreipėsi į vieną iš didžiųjų prekybos centrų, prašydama
įdarbinti kulinarijos skyriuje, jai 46 metai. Jai buvo pasakyta, kad
„įdarbinę pagyvenusias moteris, mes paskui su jomis turime
problemų“, - tvirtino kontrolierė.
A.Burneikienės teigimu, lygių galimybių kontrolieriui „suteikta
teisė priimti daug sprendimų“. Tarp galimų - reikalavimas nutraukti
diskriminacinio pobūdžio veiksmus, įspėjimas, administracinės
nuobaudos, kurios dydis siekia 2-4 tūkst. litų, skyrimas, arba
medžiagos perdavimas prokurorams.
Dažniausiai lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga inicijuoja
sutaikymo procesą.
„Stengiamės išprovokuoti, kad „išsisakytų“ ir auka, ir
pažeidėjas. Na, ir pasistengti tokiu būdu padaryti taip, kad
pačiai aukai būtų priimtas geriausias sprendimas. Kartais tas
susitaikymo procesas baigiasi išėjimu iš darbo, bet su
didžiausiomis galimomis materialinėmis kompensacijomis, kokios
įmanomos, tam, kad būtų išspręstas konfliktas“, - pasakojo
A.Burneikienė.
Anot jos, kartais iš darbo tenka išeiti ir pažeidėjui.
Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro specialistės
Jurgitos Sajevičienės, įvairaus pobūdžio smurtą darbe patiria
maždaug 50 proc. dirbančiųjų Lietuvoje.
J.Sajevičienės teigimu, su psichologiniu smurtu dažniausiai
tenka susidurti aptarnavimo sferoje dirbantiems asmenims, čia
didžiąją dalį sudaro moterys.