Lrytas.lt pokalbis su R.Žilinsku apie tai, kokią grėsmę Lietuvos gamtai kelia užmojai energiją gaminti ant upių statant hidroelektrines.
- Jau dešimtmetį esate vienas atkakliausių kovotojų prieš hidroelektrinių ant Lietuvos upių statymą. Ar tai didžiausia aplinkosaugos problema šalyje?
- Jei būtų pastatyta tiek elektrinių, kiek planuojama, tikrai būtų vos ne ekologinė katastrofa. Aš neperdedu, nes jau dabar mokslininkai įsitikinę, jog Kauno marių hidroelektrinės statyba padarė daugiau žalos, nei naudos. Šiuo metu daugelyje Europos valstybių bandoma griauti bent jau mažų upių patvankas, kad upės tekėtų natūraliai.
- Kokią žalą gamtai daro tokia elektrinė?
- Žala akivaizdi: užtverti takai natūraliai žuvų migracijai, apsemti pakrančių plotai, žemės erozija. Patvenkus upę kinta vandens cheminė sudėtis, iš esmės keičiasi ichtiofaunos rūšinė įvairovė. Tai, jog planuojama įrengti žuvitakius, padėtį švelnina labai nežymiai.
Taip, galbūt lašišinėms žuvims žuvitakiai ir padėtų migruoti, na, gal dar unguriams, bet yra ir kitos sraunumų žuvys, kurios gyvena sėsliai. Visų pirma, ūsoriai, kurių pagrindinės populiacijos gyvena Neryje ir Nemune. Ši žuvis būtų pasmerkta išnykti, o juk ją apskritai vertėtų įtraukti į saugotinų žuvų sąrašą, nes Nemuno baseinas yra jos išplitimo riba – Latvijos Dauguvoje šių žuvų nėra. O kur šapalai, meknės, strepečiai ir kitos sraunumų žuvys? Beje, elektrinių turbinos žaloja praplaukiančias žuvis, nemažai jų praplaukdamos ir žūva.
- Vadinasi, ginčai dėl elektrinių statymo vyksta vien dėl žuvų apsaugos?
- Ne. Pagalvokit, kiek reikėtų iškeldinti žmonių, kurie gyvena tų upių pakrantėse, kiek būtų apsemta miškų ir pievų. Tos žalos niekas net neskaičiavo. Įvertinkit kiekvieną augantį medį, kiekvieną žemės plotelį, kurį ruošiamasi užtvindyti, įvertinkit viską pinigais ir pamatysit - neapsimoka.
O iškeldintų žmonių kompensacijos už pastatus, žemę, jų miškus? Jas mokės valstybė. Beje, dalis žemės ir miškų yra valstybės. Bet ar jai bus kompensuota? Kas tai padarys? Tai gražiausios Lietuvos vietos. Neris ties Jonava, Nemuno ir Merkio santaka. Mačiau projektą, kaip atrodytų Nemuno ir Merkio santaka pastačius elektrinę. Siaubas - Nemuno vingiai liks po vandeniu.
- Esate vienas judėjimo „Mėlynasis vingis“ įkūrėjų. Ką pasiekėte? Ko dar bus siekiama?
- Iš pradžių turėjome tik vieną tikslą – sustabdyti hidroelektrinių statymo projekto įgyvendinimą, kovoti dėl natūralios gamtos, išsaugoti upes ir neleisti jų paversti dvokiančiomis balomis. Judėjimas greitai išpopuliarėjo, žmonės mielai pasirašinėjo po mūsų peticija.
Smagu, jog mus palaikė šou verslo atstovai, literatai, dvasininkai. Nors elektrinių statybai griežtai pasipriešino prezidentė, grėsmė, kad projektas bus atnaujintas, vis dar liko. Mes budim, stebim situaciją. Vyriausybė kol kas yra pasimetusi ir nežino, kaip elgtis, ją ir toliau spaudžia Energetikos ministerija.
- Politikai mėgsta pabrėžti, kad Baltarusijos elektrinė Neriai padarys didelę žalą, tačiau dauguma jų neprieštarauja elektrinių statymui Lietuvoje. Kodėl taip yra?
- Taip siekiama atgaivinti statybų verslą, bandoma Vyriausybei įrodyti, jog patvenktos upės išspręs energetines Lietuvos problemas. Iš tiesų, tai yra saujelės įtakingų ir turtingų žmonių iniciatyva. Kita vertus, šiam verslui galima gauti papildomą rėmimą iš ES fondų už tai, jog Lietuva panaudoja alternatyvius energetinius šaltinius.
Tačiau mūsų apaskaičiavimais, tiek pat elektros energijos mes gautume kūrendami po rudens derliaus likusius šiaudus. O juk jei Lietuva pasistatys atominę elektrinę, tai visos šios hidroelektrinės mums taps nebereikalingos.
Politikai ir lieka politikais - jie sėdi turtingųjų „kišenėse“ ir kovoja už jų interesus, apie padarinius niekas negalvoja. Ne visi, suprantama, bet tokių yra nemažai.
- Tačiau politikai gali teisintis, kad energiją išgauti atsinaujinančiais šaltiniais reikalauja Europos Sąjunga. Galbūt hidroelektrinės yra pats efektyviausias būdas?
- Žinoma, kad ne. Juk yra vėjo jėgainės, šiluminės elektrinės, kur galima kūrenti šiukšles, šiaudus. Galima įrengti saulės elektrines. Tų alternatyvių būdų yra ne vienas, bet upių tvenkimo kelias lengviausias. Tik ar jis geriausias?
Hidroelektrinių statymo planuose net nėra paminėta bepatvankių technologijų. O juk naujausios turbinos gali būti statomos upėse taip, kad šios netgi nebūtų patvenktos, o elektros energiją jos taip pat gamintų.
- Kodėl lietuviams tvenkiniai mielesnis už natūralias upes?
- Nežinau, iš kur toks mąstymas. Tvenkiniuose išplinta visokios lengvai pagaunamos žuvys -sidabriniai karosai, karpiai. Bet juk tai yra invazinės žuvų rūšys, jos svetimos mūsų gamtai. O dėl poilsio. Gal kam ir geriau maudytis žydinčiame ir dvokiančiame Kauno marių vandenyje, nei Nemuno tėkmėje.
- Žurnalo straipsniuose nuolat kalbate apie verslinę žvejybą ir elektrines. Ar jaučiate augančią visuomenės savimonę?
- Jaučiu. Žmonės nėra kvaili, jie nusivylę mūsų politikais ir leidus statyti elektrines ant upių, susipriešinimas tarp paprastų žmonių ir politikų dar labiau išaugtų. Tą patį galiu pasakyti ir apie verslinę žvejybą. Ministrui bei Aplinkos ministerijai nuolat daromas spaudimas, jog leistų padidinti tinklų kiekį Kuršių mariose.
- Elektrinių statymo projekte kalbama net apie 300 naujų užtvankų. Kaip atrodytų Lietuva visas jas pastačius?
- Lietuva taptų didele smirdančia bala. Jei kas buvo Nyderlanduose, žino, kaip tai atrodo.