Azoto kiekis per metus – ne daugiau 170 kg/ha

Nacionalinė mokėjimo agentūra
Siekiant apsaugoti vandenį nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, kompleksinės paramos reikalavimuose įvardyta, jog per metus į dirvą patenkančio (tręšiant organinėmis trąšomis, ganant gyvulius) bendrojo azoto kiekis negali viršyti 170 kg/ha. Šio reikalavimo turi laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal KPP priemones „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „NATURA 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „NATURA 2000 išmokos“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Miškų aplinkosaugos išmokos“. Taip pat ir gaunantys paramą tiesioginėmis išmokomis už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, už perdirbti skirtas braškes ir avietes bei atskiromis tiesioginėmis išmokomis už baltąjį cukrų.
Reikia naudoti, bet riboti
Azotas – medžiaga, reikalinga žemės ūkiui, bet tuo pačiu gali būti ir kenksminga. Azoto trūkumas riboja augalų augimą, todėl dirvožemius svarbu tręšti azoto junginiais, tokiais kaip gyvulių mėšlas, kuriame yra daug azoto. Jo atsargas dirvožemyje sudaro dirvožemio tirpale esantis azotas, jo kiekis, sugertas smulkių dirvožemio dalelių, bei esantis organinėse medžiagose – suirusiose ir dar nesuirusiose augalų liekanose, mikroorganizmuose ir kt. Tačiau patekęs į vandenį, didelis azoto kiekis gali išnaikinti dalį gyvųjų organizmų ir pakeisti bendrą rūšių sudėtį. Azotas greitina gyvybinius vandens organizmų procesus, masinį planktono augimą, vanduo įgauna sieros organinių junginių kvapą, sumažėja jo skaidrumas, padidėja spalvotumas bei pakibusių ir ištirpusių teršalų kiekis. Jei vanduo drumstas, į vandens sluoksnius patenka mažiau ultravioletinių spindulių, o tada ilgiau gyvybingi būna virusai ir mikroorganizmai.
NMA duomenimis, šiemet užregistruota apie 6 tūkst. atvejų, kai kompleksinės paramos reikalavimuose leidžiamas azoto kiekis yra viršytas. Tiesa, įstaigos specialistai teigia, kad šis faktas konstatuojamas ne tik dėl realiai padaryto nusižengimo, bet ir dėl neatnaujintų valdos duomenų.
Realybė skiriasi nuo dokumentų
Azoto kiekis, tenkantis vienam hektarui dirvos, apskaičiuojamas pagal gyvulių laikytojo valdos kodą, valdoje laikomus sąlyginių gyvulių vienetus dalijant iš valdoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto ir dauginant iš 100. Dažnu atveju deklaruojant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, nuomojami plotai yra neįtraukiami į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą, todėl vienam valdos hektarui tenka didesnis bendrojo azoto kiekis ir pagal dokumentus azoto kiekis būna viršijamas, kai realiai viršijamas nėra. Jei taip nutinka, pareiškėjui pakanka tiesiog atnaujinti valdos duomenis, įtraukiant ir nuomojamus plotus, tuomet azoto kiekis yra perskaičiuojamas. Tą padaryti pareiškėjas turi laiko iki metų pabaigos. Kai bendrojo azoto kiekis iš tiesų viršija normą, pareiškėjui yra taikomos sankcijos už kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymą.
Iškilus bet kokiems neaiškumams, pareiškėjai gali kreiptis trumpuoju NMA numeriu 1841. Informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą galima rasti svetainėje www.paramakaimui.lt ir informaciniame NMA portale www.nma.lt.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Nacionaline mokėjimo agentūra.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.