Valdos duomenų atnaujinimas - privalomas

Jis rastas daugiau kaip 50 tūkstančių paraiškų. Ūkininkai ir kiti asmenys, įskaitant ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) dalyvius, pildę deklaracijas ir neatnaujinę valdos duomenų, rizikuoja negauti prašomos išmokos.

Atnaujinti duomenis pareiškėjai gali iki šių metų gruodžio 31 d. Kuo greičiau jie tai padarys, tuo greičiau gaus išmoką.

Valdos duomenis reikia atnaujinti tam, kad Žemės ūkio ir kaimo verslo registre būtų pateikta nauja ir tiksli informacija apie valdą. Teisingi valdos duomenys padeda greitai išspręsti kilusias problemas ir palengvina informacijos atnaujinimo procesą.

Pavyzdžiui, jei pareiškėjas nuomoja žemę ir yra sudaręs nuomos sutartį, jam atnaujinus valdos duomenis, nuomojami plotai automatiškai registruojami jo valdoje.

Dėl neatnaujintų valdos duomenų dažnai kyla problema, susijusi su azoto kiekiu, tenkančiu vienam hektarui dirvos per metus.

Vadovaujantis kompleksinės paramos reikalavimais, per metus į dirvą patenkančio (tręšiant organinėmis trąšomis, ganant gyvulius) bendrojo azoto kiekis negali viršyti 170 kg/ha.

Šis kiekis apskaičiuojamas pagal gyvulių laikytojo valdos kodą, valdoje laikomus sąlyginių gyvulių vienetus dalijant iš valdoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto ir dauginant iš 100.

Tačiau deklaruojant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus nuomojami plotai dažnai neįtraukiami į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą. Dėl to vienam valdos hektarui dirvos tenka didesnis azoto kiekis.

Pagal dokumentus azoto kiekis būna viršytas, nors iš tikrųjų taip nėra.

Siekiant išvengti taikomų sankcijų, kai viršijamas leistinas azoto kiekis, pareiškėjui pakanka tiesiog atnaujinti valdos duomenis, įtraukiant ir nuomojamus plotus. Tuomet azoto kiekis perskaičiuojamas ir nustatomas realus skaičius.

Kai azoto kiekis iš tiesų viršija normą, pareiškėjui taikomos sankcijos už kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymą.

Reikalavimas neviršyti tam tikro azoto kiekio priimtas siekiant apsaugoti vandenį nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių. Europos aplinkos agentūros duomenimis, užterštumas azotu iš gyvulininkystės kompleksų sudaro 20–40 proc. visos azoto emisijos.

NMA praneša, jog šiemet užregistruoti 6639 viršyto azoto kiekio atvejai.

Kompleksinės paramos reikalavimo dėl tam tikro azoto kiekio per metus turi laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti paramos pagal KPP priemones „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves”, „Natura 2000” išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos”, „NATURA 2000 išmokos”, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos”, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” ir „Miškų aplinkosaugos išmokos”.

Tinkamu azoto kiekiu turi pasirūpinti ir gaunantieji tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, už perdirbti skirtas braškes ir avietes bei atskiras tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų.

Žemės ūkio valdų duomenys privalo būti atnaujinami iki einamųjų metų pabaigos, t. y. gruodžio 31 d.

Taip pat tuo atveju, jei pasikeičia valdos valdytojo, partnerio, valdos centro, plėtojamos pagrindinės ekonominės veiklos ir (arba) bet kurio žemės sklypo duomenys.

Tai reikia padaryti per 30 dienų nuo duomenų pasikeitimo.

Atnaujinti duomenis būtina, jei to reikalauja Europos Sąjungos ir valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo taisyklės.

Prireikus žemės ūkio valdos duomenys gali būti atnaujinami daugiau negu vieną kartą per metus.

Norėdamas atnaujinti žemės ūkio valdos duomenis, pareiškėjas turi kreiptis į tą seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras.

Informaciją seniūnijai gali pateikti pats valdos valdytojas arba jo įgaliotas atstovas. Valdos valdytojas turi pateikti tapatybę patvirtinantį dokumentą: juridinio asmens registravimo pažymėjimą, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Jei duomenis teikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo – įgaliojimą atstovauti valdos valdytojui ir įgaliotojo asmens tapatybės dokumentą.

Kiti dokumentai pateikiami tuo atveju, jeigu valdoje yra pokyčių. Vietoj dokumentų originalų duomenų teikėjas gali pateikti patvirtintas kopijas.

Atnaujinus žemės ūkio valdos duomenis, jos identifikavimo kodas nepasikeičia.

Valdos duomenys – tai deklaruotos žemės ūkio naudmenos, laikomi ūkiniai gyvūnai, registruoti ūkinių gyvūnų registre, ir panašūs duomenys. Jų neatnaujinus atitinkamuose teisės aktuose nustatytais terminais, valda bus išregistruota iš registro duomenų, todėl nebus galima vykdyti žemės ūkio veiklos.

Tačiau valdos duomenų neatnaujinimas – ne vienintelis neatitikimas, dėl kurio pareiškėjai rizikuoja netekti išmokos.

Kitas atvejis – konstatavus tyčinį neteisingą deklaravimą. Vadovaujantis minėtomis KPP priemonių įgyvendinimo taisyklėmis, tyčinis neteisingas deklaravimas konstatuojamas, kai pareiškėjas deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla.

Taip pat už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas.

Tyčinis neteisingas deklaravimas nustatomas ir vietoj ganyklų arba pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaravus ariamąją žemę ar vietoj ariamosios žemės deklaravus ganyklas – pievas (iki 5 metų) arba daugiametes ganyklas – pievas (5 metų ir daugiau).

Visi šie atvejai laikomi tyčiniu neteisingu deklaravimu, jei žemės ūkio naudmenos, pasėliai ar miškas neteisingai deklaruoti visame deklaruotame lauko plote ir kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto.

Tačiau jei atskiruose plotuose netinkamo veikimo mastas akivaizdžiai rodo, kad asmuo sąmoningai keitė (darė įtaką) veiklos (paskirties) pobūdį atskirame deklaruotame plote, nors tai neviršija 10 proc. bendro ploto, bet vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, tokie atvejai taip pat vertinami kaip tyčinis neteisingas deklaravimas.

Didelę tyčinio neteisingo deklaravimo riziką turi KPP priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves”, „Natura 2000” išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos” paramos gavėjai.

Jie ganyklas ir pievas gali aparti tik pasirūpinę dokumentais, įrodančiais, jog šios buvo apartos tik baigiantis augalų vegetacijos laikotarpiui.

Priešingu atveju patikros vietoje metu vietoj deklaruotos ganyklos-pievos radus ariamą žemę, gali būti konstatuojamas tyčinis neteisingas deklaravimas.

NMA specialistai akcentuoja, jog žemdirbių ariamojoje žemėje auginamos ir nors vieną kartą per 5 metus sėjomainai naudojamos daugiametės žolės ar jų mišiniai priskiriami prie ganyklų iki 5 metų.

Pareiškėjams, suarusiems ganyklas-pievas (iki 5 metų) ir pateikusiems NMA nenuginčijamus įrodymus, jog buvo deklaruota teisingai ir visi įsipareigojimai išmokoms pagal priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves” už 2010 m. gauti buvo įvykdyti, t. y. deklaravimo metu buvusios ganyklos- pievos iki 5 m. tik baigiantis augalų vegetacijos laikotarpiui buvo apartos, sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo pagal minėtas taisyklių nuostatas nebūtų taikomos.

Taigi siekiant išvengti, kad rudeninis ganyklų arimas – viena daugiamečių žolių auginimo agrotechnikos sudedamųjų dalių – nebūtų prilygintas pažeidimui, traktuojamam kaip tyčinis neteisingas deklaravimas, pareiškėjai, nukėlę ganyklų atnaujinimo darbus į rudenį, turėtų pasirūpinti dokumentais, kurie taptų nenuginčijamu įrodymu patikros metu, jog buvo deklaruota teisingai.

Šiuo atveju tinkamu laikomas bet koks juridinę galią turintis dokumentas, kuriuo pareiškėjas gali įrodyti, jog deklaravimo metu buvusios ganyklos-pievos tik baigiantis augalų vegetacijos laikotarpiui buvo apartos.

Vienas juridinę galią turinčių dokumentų yra patikros vietoje ataskaita.

Po fizinės patikros pareiškėjai gali drąsiai atnaujinti žalienų plotus, tačiau žolynus naudodami kaip antsėlį ir kitais metais sėdami kartu su pagrindine žemės ūkio kultūra (pvz., miežiais), turėtų deklaruoti 5PS-1 augalus ar jų mišinius pašarui (išskyrus ganyklas arba pievas, daugiametes ganyklas arba pievas, taip pat pašarinius šakniavaisius ir bulves pašarui) ir tik dar kitais metais – 5GP-1 ganyklas arba pievas (iki 5 metų).

Daugiametės ganyklos arba pievos (5 metų ir daugiau), kuriose natūraliai arba specialiai pasėjus auga žolė pašarams ar ganymui ir kurios 5 ir daugiau metų nėra įtraukiamos į žemės ūkio valdos sėjomainą, ir po atnaujinimo turėtų būti deklaruojamos tuo pačiu kodu, t. y. 5DG-1 daugiametės ganyklos arba pievos (5 metų ir daugiau).

Žemdirbiai gali atnaujinti arba naujai kitame lauke pasėti daugiametę ganyklą, tačiau turi numatyti 5 metus ir ilgiau gaminti pašarus arba palaikyti šių žalienų gerą agrarinę būklę.

Taip yra laikomasi vieno prisiimtų įsipareigojimų nemažinti valdomų daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metai ir daugiau) ploto ir NMA pareikalavus jos nustatytais terminais bei tvarka atkurti 2005 metais buvusį daugiamečių ganyklų (pievų) plotą.

(Užs. Nr. 0K495-3)