Tačiau pasak Papa Stouro savivaldybės darbuotojo Franko Robertsono, „bendruomenė ir jos lavinimas negali būti lyginami su pinigais“. Ne vienas gyventojas atsisako salose pasilikti dėl mokymo įstaigų stokos.
Faktas, kad Papa Stoure vis mažėja gyventojų, kurių šiuo metu tik keliolika, yra gąsdinantis, palyginti su praėjusiu amžiumi, kai saloje jų buvo apie šimtą. Naujoji šeima padidins salos gyventojų skaičių net iki 16.
Pasak vietos valdžios, pradinė mokykla bus puiki galimybė pritraukti į salą jaunų šeimų. Nepaisant penkerių metų pauzės, mokyklos pastatas yra geros būklės.
Daugelį naujakurių sala traukia tarsi utopija - visi naujakuriai tikisi joje rasti kažką naujo, neįprasto bei pabėgti nuo kasdienio didmiesčių šurmulio. Keliautojai gali apsistoti vos 10 svarų parai kainuojančiuose kambarėliuose ir mėgautis nuostabiais vaizdais.
Tiesa, visa tai nėra taip gražu ir idealu pažvelgus iš arčiau - sala turi nekokią reputaciją dėl praeities įvykių. Kuo mažiau žmonių, tuo didesnė nesantaika. Pasakojama, kad viena motina atsiėmė sūnų iš mokyklos tik dėl to, kad direktorius apšmeižė jos vyrą neva šis leido savo šunims tuštintis ant pastarojo pievos.Vyriškis buvo nubaustas 600 svarų bauda. Kitos šeimos galva, Gloveris, buvo apipiltas kibiru šunies išmatų dėl to, kad medžioklės metu netyčia pašovė kaimyno šunį.
Kad ir kaip būtų, vietiniai salos gyventojai nėra labai optimistiški, nes žino, kad daug naujai atvykusių šeimų ilgai čia neužsibūna. Mokyklai vos pradėjus veikti, po kelių savaičių ji vėl uždaroma. Žmonės čia atsikrausto ieškodami geresnio gyvenimo, tačiau ne visi atsparūs 3 mylių ilgio salos buitinėms ir gamtinėms sąlygoms.