„Aš visada buvau nuoseklus šalininkas, kad mes leistume
lietuvių kilmės asmenims turėti dvigubą pilietybę“, - Lietuvos
radijui sakė premjeras, Seimui rengiantis balsuoti dėl siūlymo
išplėsti dvigubos pilietybės taikymą.
„Nesudaryti žmonėms galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę ir
galbūt kažkuriam krašte ilgiau gyvenant gauti kitos šalies
pilietybę būtų nelabai protinga“, - pridūrė ministras
pirmininkas.
A.Kubilius sakė, kad dvigubą pilietybę leidžia dauguma mažų
Europos valstybių.
„Savo piliečiams, savo tautos žmonėms yra sudaromos galimybės
gana lengvai išsaugoti savo šalies pilietybę kartu, jeigu reikia,
ir įgyjant ir kitos šalies pilietybę, tačiau jeigu kas nors
atvyksta iš svetimos šalies į tokią mažą šalį, jam įgyti
tokios šalies pilietybę yra šiek tiek sunkiau“, - sakė premjeras.
Priėmimas stringa
Teisininkams ir politikams abejojant,
ar nepaminant Konstitucijos plečiama dvigubos pilietybės galimybė,
Seime vėl stringa Pilietybės įstatymo priėmimas.
Seimas antradienį pradėjo balsuoti pastraipsniui dėl naujos
redakcijos įstatymo priėmimo, tačiau buvo priverstas padaryti
pertrauką.
Seime vėl kilo ginčai, ar pagrįsta nuostata, kuri leistų
dvigubą pilietybę turėti Lietuvą po nepriklausomybės atkūrimo
palikusiems emigrantams, tapusiems kitų Europos Sąjungos ir NATO
valstybių piliečiais.
Per pertrauką Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas
įpareigotas pateikti išvadą dėl siūlomos nuostatos
konstitucingumo.
Naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektas buvo pateiktas
dar praėjusiais metais, tačiau Seime nuolat stringa jo priėmimas.
Birželį įstatymą priimti planavęs Seimas pastarąjį kartą
jo priėmimą atidėjo po to, kai svarstant pritarė viena kitai
prieštaraujančioms įstatymo nuostatoms. Tuomet kilus sumaiščiai
projektas grąžintas tvarkyti komitetams.
Antradienį balsuodamas dėl atskirų straipsnių priėmimo Seimas
pritarė, jog dvigubą pilietybę galėtų turėti ištremti ir
išvykę iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos - Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimo - ir dėl to įgiję kitos valstybės
pilietybę, taip pat ir jų palikuonys.
Taip pat balsuojant dėl priėmimo pritarta straipsniui, kuris
leistų dvigubą pilietybę asmenims, kurie Lietuvos ir kitos
valstybės pilietybę įgijo gimdami.
Seimas, pradėjęs pastraipsniui balsuoti dėl kiekvieno įstatymo
straipsnio, po to dar turės balsuoti ir dėl viso įstatymo
priėmimo.
Priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina
iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucingumo.
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus
įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu
Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis
gali būti keičiamas tik referendumu.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų
rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą
pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė
prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.