Tai numatoma Pranešėjų apsaugos įstatymo projekte, kuriam
antradienį po pateikimo pritarė parlamentarai. Už jį balsavo 42
Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, 6 balsuodami susilaikė.
Pasak projektą pristačiusios Seimo narės Agnės Bilotaitės,
šis įstatymas padėtų apsaugoti apie korupcinį nusikaltimą
pranešusius asmenis. Parengti dokumentą parlamentarams padėjo
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.
Pranešėjų apsaugos nebuvimas ekspertų iki šiol buvo
įvardijama kaip viena iš didžiausių spragų kovos su korupcija
srityje Lietuvoje.
Projekto autoriai vylėsi, kad šis įstatymas sudarys palankesnes
sąlygas korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms išaiškinti.
Pagal projektą, pranešėju būtų laikomas asmuo, atskleidęs
informaciją apie darbdavio, jo vadovų, darbuotojų, kitų darbdaviui
pavaldžių arba atskaitingų asmenų, viešojo administravimo
subjekto įtariamai padarytą korupcinio pobūdžio nusikalstamą
veiką ir kurį pranešėju pripažino ikiteisminio tyrimo
pareigūnas.
Teisę į apsaugą turėtų tik sąžiningas pranešėjas. Jis
nelaikomas sąžiningu, jei nenurodo faktinių aplinkybių,
sukeliančių įtarimų dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos
veikos buvimo.
Apsauga nebūtų taikoma ir asmenims, kurie pateikė tik viešai
žinomos informacijos ar apie neteisėtą veiką pranešė siekdami
gerai moralei prieštaraujančių tikslų.
Asmuo būtų laikomas pranešėju nuo ikiteisminio tyrimo
pradėjimo momento iki baudžiamojo proceso pabaigos.
Projekte numatyta, kad pranešėjai būtų apsaugoti nuo
nepagrįsto atleidimo iš darbo ar tarnybos, būtų garantuojamas jų
tapatybės slaptumas, jie patys ir jų šeimos nariai turėtų būti
apsaugoti nuo bauginimo ir persekiojimo, nepagrįsto bylinėjimosi.