Negailestingais pareiškimais naikinanti kontrabandą D.Grybauskaitė, pasirodo, nusiteikusi anaiptol ne prieš visus pažeidėjus.
„Kiek pasienio moterytė gali ant savęs panešti tų cigarečių? Labai nedaug”, – taip prezidentės ruporas L.Balsys užvakar nuramino nuogąstautojus, kad supaprastinus Lietuvos ir Baltarusijos sienos kirtimo tvarką pasienio gyventojams gali išaugti kontrabandos srautas.
Kitaip sakant, Prezidentūra ir jos šeimininkė smulkiosios kontrabandos nebelaiko nusikaltimu ar netgi nuodėme: „Tegul neša – juk vis tiek paneša nedaug.”
Bet kas čia dabar? Kodėl tos moterytės – ypač garbaus amžiaus – taip gudriai ėmė merkti akį?
Gal todėl, kad jei turėtų progą, prezidentei jos pasakytų: „Ar ne pernelyg mus nuvertini, dukrele?
Juk ir pati esi iš tų visuotinio nešimo laikų, tad turėtum žinoti, ką mes iš tiesų sugebame!”
Išties L.Balsiui, prieš ištariant tuos sparnuotus žodžius, vertėjo pasitarti su vyresniaisiais, kurie tikrai nepamiršo, kiek visokio gero galėdavo panešti tos moterytės.
Po moteryčių plačiais sijonais sutilpdavo didžioji dalis mėsos kombinatų produkcijos, kurios užtekdavo ir pačiai moterytei, ir jos šeimai, ir giminėms, net draugams ir draugų draugams. Po sijonais iš kailių fabrikų iškeliaudavo kailinių žaliava, o iš aparatūros gamyklų – televizoriai.
Galima sakyti, kad po tais sijonais pas Abraomą iškeliavo vienos lietuviams neblogai žinomos pasaulio supervalstybės ekonomika, o įkandin – ir pati supervalstybė.
Kaip ten gieda lietuviai? „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia!”