„Nepasitenkinimas tik auga ir jis neabejotinai augs. Bet
nedarykime klaidos ir nemanykime, kad mes kalbame apie Talibaną, - tai
tikrai ne Talibanas. Yra žmonių, kurių lūkesčiai netenkinami jau
daugelį metų, ir dalis kaltės neabejotinai tenka Lietuvos
Respublikai“, - BNS trečiadienį sakė ekspertas.
E.Račius kalbėjo netrukus po to, kai pranešta, jog prie
Lietuvos vadovaujamos provincijos atkūrimo grupės stovyklos
susisprogdino savižudis.
Politologas sakė, kad nors Goras laikomas viena iš ramiausių
provincijų, į ją dažnai vyksta ilsėtis ar gydytis maištininkai
iš neramios Helmando provincijos.
Pasak E.Račiaus, Afganistane daugėja maištininkų, kurie
nepriklauso Talibanui, bet yra nepatenkinti Afganistano prezidento
Hamido Karzajaus vyriausybe.
„Daug žmonių, nepatenkintų padėties negerėjimu, dabar gali
griebtis smurtinių priemonių“, - sakė E.Račius.
Anot jo, Goro provincijos gyventojai yra ypač nusivylę menkomis
investicijomis į civilinius projektus.
„Goro provincijoje, kuri yra pati skurdžiausia, kaip niekur kitur
žmonės yra nusivylę okupacinėmis pajėgomis, centrine valdžia ir,
aišku, Lietuvos vaidmeniu. Turbūt maitintis tomis iliuzijomis, kad
mus ten myli, nes esame šaunūs, jau nebegalime“, - kalbėjo
E.Račius.
Jis pabrėžė, kad Goro provincijoje daug žmonių badauja, o
Lietuva nepajėgi išspręsti provincijos problemų. Dėl to,
E.Račiaus nuomone, atsakomybę turėtų prisiimti ir Lietuvos
valdžios institucijos, ir NATO požiūris.
„Lietuva yra įsispraudusi į kampą, ir reikėtų mesti
didžiulius resursus, kurių nėra ir objektyviai, ir subjektyviai“, -
teigė Artimųjų Rytų žinovas.
„Tai buvo neapgalvotas sprendimas strimgalviais pulti ir prisiimti
atsakomybę neturint jokių resursų ir jokių kompetencijų, užuot
prisidėjus prie valstybių, kurios turi kompetencijos ir resursų“, -
pridūrė ekspertas.
Ekspertas prognozavo, kad žiemą išpuolių turėtų sumažėti
dėl oro sąlygų.