„Seimo narį K.Uoką sulaikiau aš pats asmeniškai“, -
trečiadienį per Seimo laikinosios komisijos posėdį sakė
K.Lančinskas.
Laikinoji komisija svarstė generalinio prokuroro prašymą leisti
baudžiamojon atsakomybėn patraukti parlamentarus K.Uoką ir Petrą
Gražulį. Juos pareigūnai įtaria viešosios tvarkos pažeidimu ir
pasipriešinimu policijos pareigūnams.
Dėl rezoliucijos projekto - leisti minėtus Seimo narius
patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar ne - laikinoji komisija ketina
balsuoti ketvirtadienį.
Anot K.Lančinsko, du Seimo nariai, padedami kitų asmenų,
perlipo per tvorą, nustūmė policijos pareigūnus, nepakluso jų
reikalavimams.
„Nei Seimo narys, nei kitas pilietis neturi teisės priešintis
policijos pareigūnams“, - pabrėžė sostinės policijos vadovas.
Jis tvirtino, kad pareigūnai per gėjų eitynes veikė
vadovaudamiesi įstatymais, o pasirinkta taktika atitiko
susiklosčiusią situaciją.
Pasak K.Lančinsko, dėl to, kad eitynių dalyviai ir
protestavusieji prieš šį renginį buvo atskirti užtvarais, kad
jiems neleista susidurti, išvengta rimtų padarinių, sužeidimų,
kraujo praliejimo, kas neseniai nutiko Serbijoje.
„Tie, kurie protestavo prieš eitynes, buvo labai agresyviai
nusiteikę, turėjo akmenis, dūminius užtaisus, dūmines granatas“,
- sakė pareigūnas.
K.Uoka ir P.Gražulis tvirtino, kad jie per tvorą lipo, nes buvo
pasibaigęs renginiui išduoto leidimo laikas.
„Leidimas eitynėms buvo išduotas iki pusės trijų, mes pusę
dviejų prašėme, kad mitingas laiku būtų užbaigtas ir įspėjome,
kad eisime, - teigė P.Gražulis. - Mes buvome įsitikinę, kad šis
karnavalas tęsis iki vakaro, scenos buvo pastatytos, gal kas nors
turėjo atvažiuoti koncertuoti (...) Tvarkos nesugebėjo įvykdyti
800 policininkų, o mes dviese su K.Uoka padarėme tvarką.“
Tuo metu K.Lančinskas sakė, jog renginys baigėsi laiku, tačiau
esą niekas pareigūnų neįpareigoja tą pačią minutę nuimti
užtvarų, juoba kad susirėmimo grėsmė nebuvo išnykusi.
K.Uoka teigė renginyje elgęsis pagal savo vidinius įsitikinimus
ir neklausęs neteisėtų policininkų reikalavimų, nes jam neleista
kalbėti su „priešiškos ideologijos žmonėmis“.
„Čia yra vertybinė kova“, - pabrėžė jis.
Komisijos nariams paklausus, ar K.Uoka ir P.Gražulis nenorėtų
pasielgti, kaip anksčiau pasielgė parlamentaras Vincas Babilius,
paprašęs duoti leidimą panaikinti jo teisinę neliečiamybę,
konservatorius ir „tvarkietis“ įsižeidė.
„Mes gynėme vertybes, o jūs lyginate mane su kažkokiu kelių
eismo taisyklių pažeidėju...“ , - piktinosi P.Gražulis.
„Susidariau įspūdį, kas vadovauja policijai, tai -
homoseksualai“, - trečiadienį po K.Lančinsko paaiškinimų
pareiškė P.Gražulis.
Jis pareiškė, kad dėl savo elgesio nesigaili.
Komisijos posėdyje dalyvavęs Vilniaus apygardos prokuratūros
Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras
Mindaugas Barkauskas teigė, kad minėtus Seimo narius norima
patraukti baudžiamojon atsakomybėn ne dėl jų pažiūrų, o dėl
elgesio.
Anksčiau prokuratūra komisijai pateikė vaizdo medžiagą apie
P.Gražulio ir K.Uokos elgesį gegužės 8 dieną.
P.Gražuliui ir K.Uokai šių metų gegužę buvo surašyti
administracinių teisės pažeidimų protokolai už tai, kad jie
pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas
viešosios tvarkos saugojimo pareigas, perėjo policijos užtvarą,
pažymėtą specialiąja juosta su užrašu „Stop policija“,
ribojančią įvykio vietos perimetrą, nevykdė policijos pareigūnų
teisėtų reikalavimų nepereiti šios užtvaros bei nutraukti
neteisėtus veiksmus.
Už du iš trijų numatytų administracinių teisės pažeidimų
padarymą be piniginės baudos taip pat numatytas ir administracinis
areštas nuo 15 iki 30 parų.
Kadangi už minėtas veikas numatytas ir administracinis areštas,
norėdamas nagrinėti Seimo narių bylą teismas turi gauti Seimo
leidimą suvaržyti jų laisvę.
Be to, generalinis prokuroras Darius Valys taip pat yra
užsiminęs, kad esama pagrindo parlamentarus patraukti ir
baudžiamojon atsakomybėn.
Pagal Seimo statutą, gavus generalinio prokuroro prašymą
panaikinti Seimo narių teisinį imunitetą, parlamente sudaroma
komisija, kuri teikia parlamentui rezoliucijos projektą, kuriuo
siūlo Seimui patenkinti ar ne prokuratūros prašymą. Jeigu
rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro
teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau
kaip pusė, t.y. ne mažiau kaip 71, visų Seimo narių.