Zervynų kaimo apsaugos specialusis planas yra kol kas vienintelis specialusis planas etnografiniams kaimams išsaugoti, kuriam parengti Kultūros paveldo departamentas skyrė 149 tūkst. litų.
Ketverius metus specialistų rengtame plane užtikrinamas autentiškos šio kaimo gyvenvietės bei jos teritorijos išsaugojimas ir įteisinami tam tikri paveldosaugos reikalavimai, kad senieji pastatai nebūtų savavališkai griaunami, remontuojami ar rekonstruojami pažeidžiant vertingąsias istorines savybes.
Varėnos rajone, Marcinkonių seniūnijoje, esantis Zervynų kaimas garsėja sena istorija. Manoma, kad jos pradžia glūdi maždaug XIII a., kai šioje teritorijoje apsigyveno jotvingiai. Su šia baltų gentimi siejama ir kaimo vardo etimologija. Dabartinėje vietoje kaimas atsirado XVIII amžiuje, o pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose jis paminėtas 1742 m. Merkinės bažnyčios metrikų knygose. Tačiau archeologinių tyrinėjimų duomenys rodo, kad čia būta akmens ir žalvario amžiaus stovyklų, taigi žmonės čia gyveno dar nuo paleolito.
Dzūkijos nacionaliniame parke įsikūrusi Zervynų 42 sodybų kaimo gyvenvietė yra tipiškas XIX a. pab. - XX a. pradžios dzūkiškas gatvinis kaimas, iki pat mūsų dienų išsaugojęs savo autentišką urbanistinę struktūrą, tradicinę medinę architektūrą, išraiškingus mažosios architektūros elementus - kryžius.
Visi kaimo pastatai mediniai, klėčių ir tvartų pamatai daugiausia - medinių trinkų. Vertingas ir šios vietos gamtovaizdis - Ūlos upės vingis, Pavilnio upelis, pakrančių šlaitai, augalija. Gamtos ir senovinės drevinės bitininkystės paminklams priskiriami Zervynų ąžuolas bei drevėtosios pušys.
Zervynoms netrūko mokslininkų dėmesio - tai vienas iš labiausiai tyrinėtų kaimo architektūros paminklų. Mūsų dienomis jis aktyviai lankomas šalies ir užsienio turistų.