"Kad per daug ambicingas nepasakysiu, bet pasakysiu, kad ambicingas. Tai nėra sukurti skaičiai, tai yra paskaičiuota, koks maždaug neatitikimas yra tarp galutinio vartojimo išlaidų dinamikos ir pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo surinkimo.
Faktas, kad tai yra ambicingas planas todėl, kad šešėlinė ekonomika nėra reiškinys, kuris egzistuoja pats savaime. Šešėlinė ekonomika negali egzistuoti be žmonių. Faktas, kad kažkaip reikės rasti konsensusą tarp visuomenės lūkesčių, tolerancijos vienai ar kitai nelegaliai veiklai", - teigė I.Šimonytė ketvirtadienį po Vyriausybės posėdžio.
Finansų ministrė pabrėžė, kad kova su šešėliu tai nėra vien tik jos vadovaujamos ministerijos, Mokesčių inspekcijos ar muitinės individualus uždavinys. "Reiškinys yra gana daugiaplanis ir priemonės yra daugiaplanės. Pirmiausia tai reikia kalbėti, kad socialinės paramos sistema yra ne paskutinis veiksnys šioje srityje todėl, kad dažnai žmogui tiesiog neapsimoka legaliai dirbti, reiškia reikia ieškoti sprendimų čia", - kalbėjo I.Šimonytė.
Pasak ministrės, tam reikia sprendimų ir dėl verslo sąlygų supaprastinimo. "Tai, ką teikiame su biudžetu, sudaro, mano supratimu, labai palankias sąlygas žmonėms imtis individualios veiklos ir mokėti tikrai pakankamai nuosaikius mokesčius. Tikimės, kad tą sprendimą pasirinks daugiau žmonių, šiuo metu dirbančių nelegaliai ar su verslo liudijimais ir dažnai net permokančių įvairių mokesčių", - sakė I.Šimonytė.
Ministrė priminė ir siekius kovoti su kontrabanda - yra užsibrėžta 10-15 proc. sumažinti atotrūkį tarp legalios rinkos ir potencialios rinkos, tai yra tiek, kiek Lietuvoje žmonės surūko ir kiek galėtų nupirkti legalioje prekyboje.
Finansų ministrė pakartojo, kad jeigu nepavyks įgyvendinti siekių, Vyriausybė įsipareigoja grįžti prie biudžeto kitais metais. "Tarptautinės organizacijos ir kreditoriai, kurie skolina Lietuvai deficitui finansuoti dabar vis palankesnėmis sąlygomis, norės būti tikri, kad mes savo deficitą sugebame finansuoti.
Dėl to įstatyme yra numatyti saugikliai, kurie neleidžia asignavimų valdytojui prisiimti įsipareigojimų, kitaip sakant, išleisti į priekį. Iki spalio 1 dienos negalės būti prisiimti įsipareigojimai dėl didesnės sumos kaip 67 proc. viso metinio biudžeto", - sakė I.Šimonytė.
Vyriausybėje tvirtinant biudžetą liberalų deleguotas ministras Gintaras Steponavičius kėlė klausimą dėl efektyvesnės kovos su piktnaudžiavimais socialinėmis išmokomis.
"Manau, kad vienas iš svarstytinų sprendimų, kad šią funkciją savivaldybės atliktų ne tik techniškai, kaip šiuo metu atlieka gavusios valstybės tikslinę dotaciją, ir nelabai išgyvendamos dėl to, kam pinigai atitenka, bet turėdamos savo funkciją - Gyventojų pajamų mokesčio dalį, rūpestingai vertindama, ar vienas ar kitas bendruomenės narys yra socialiai remtinas. Tai yra viena iš idėjų.
Manau, kad specialus komitetas, kuris bus sudarytas struktūriniams keitimams socialinėje, sveikatos ir švietimo srityse, pasiūlys pakeitimus", - sakė I.Šimonytė.
Finansų ministrės įsitikinimu, apskritai yra išsikelta per daug prioritetų ir reikėtų apsispręsti, kur ir kiek žmonės prisideda savo lėšomis.
"Ar daugiau prisideda švietimo srityje, ar sveikatos? Mitas, kad paslaugos nekainuoja. Jei jos nėra finansuojamos iš biudžeto, jos finansuojamos iš kišenės", - kalbėjo I.Šimonytė.
Su šiuo biudžetu didesnių mokestinių pakeitimų išvengiama, ministrė ramino, kad tai nėra priešrinkiminis triukas ir per metus staiga mokesčiai negalės būti padidinti.
"Labai seniai turime Mokesčių administravimo įstatymą, kuris aiškiai apibrėžia, kaip įsigalioja mokesčių įstatymų pakeitimai. Arba jie įsigalioja po 6 mėnesių nuo sprendimo priėmimo, arba jie pateikiami su biudžeto projektu.
Biudžeto pakete, išskyrus liūdnesnes naujienas rūkaliams ir akcizo padidinimą gazoliams, tarifinių pakeitimų nėra. Nekilnojamojo turto mokestis, apie kurį jau šnekam 13 metų, manau, ir toliau bus diskusijų dalykas", - sakė I.Šimonytė.
Finansų ministrė pažymėjo, kad galimybės didinti atlyginimą valdininkams kitąmet biudžete nenumatomos. "Kai kurių institucijų darbo užmokesčio fondas šiek tiek padidėja, tarkim, statutinių pareigūnų, taip yra dėl to, kad nuo kitų metų statutiniams pareigūnams yra įvestas privalomasis sveikatos draudimas ir turės būti mokama 3 proc. draudimo įmoka į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
Dėl to absoliučia suma darbo užmokesčio fondas didėja, bet tai nereiškia, kad didėja ir atlyginimai. Kiekvienos institucijos vadovas turi galimybę esamų asignavimų ribose priimti racionalizatoriškų sprendimų, atsisakyti žmonių, kurie nėra tokie efektyvus ir likusiems žmonėms mokėti didesnį atlyginimą", - sakė I.Šimonytė.
Kalbėdama apie išlaidas svarbiausioms valdžios
institucijoms - Prezidentūrai, Seimo kanceliarijai ir Ministro
pirmininko tarnybai, ministrė pažymėjo, kad joms siūloma skirti šiek tiek mažiau lėšų nei
pernai.
Pagal Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą, 2011 metais
Seimo kanceliarijai asignavimai mažėtų nuo 83,1 mln. litų iki 82,3
mln. litų.
Prezidento kanceliarija, kuriai šiemet numatyta 13,5 mln. litų,
turėtų sulaukti 13,3 mln., o Ministro pirmininko tarnybai
asignavimai mažėja nuo 19,5 iki 19,4 mln. litų.
Planuojamos 2001 metų privalomojo
sveikatos draudimo fondo išlaidos ir pajamos yra 4,169 mlrd. litų -
4 proc., arba 164 mln. litų daugiau nei planuota šiemet (4,005 mlrd.
litų).
Sveikatos apsaugai, įskaitant Privalomojo sveikatos draudimo
fondą, 2011 metais planuojama skirti iš viso 4,592 mlrd. litų
nacionalinių lėšų.
Medicinos darbuotojų atlyginimams skiriama daugiau nei 2 mlrd.
litų, vaistų ir medicinos priemonių kompensavimui - 642 mln. litų.
PSDF pagrindines pajamas sudaro valstybės biudžeto asignavimai
ir „Sodros“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamos
įmokos, fondo lėšomis finansuojama visa Lietuvos sveikatos sistema
ir gyventojams teikiamos sveikatos paslaugos.
Politologas Algis Krupavičius prognozuoja, kad Vyriausybės ketvirtadienį
patvirtintas biudžetas sulauks paramos ir Seime, nors diskusijos gali
būti ilgos.
„Artėja savivaldybių tarybų rinkimai, opozicinės partijos,
matyt, nepraleis progos pakritikuoti Vyriausybę ne tik dėl
dabartinio biudžeto, bet ir už visas buvusias nuodėmes - vien dėl
to diskusijos turėtų būti pakankamai ilgos“, - BNS ketvirtadienį
sakė politikos ekspertas.
Jo teigimu, mažai tikėtina, kad Seime projektas labai įstrigtų
ir nebūtų patvirtintas iki metų pabaigos.
„Kol kas toks scenarijus yra mažai tikėtinas. Labai svarbu,
kokia bus prezidentės reakcija į pateiktą biudžeto projektą.
Jeigu prezidentė iš esmės sutiks su siūlomu biudžeto projektu,
tuomet, matyt, ir valdančiajai koalicijai bus lengviau jį priimti“,
- dėstė A.Krupavičius.
Jis prognozavo, kad daugiausiai diskusijų turėtų kiti dėl
biudžeto surinkimo planų.
„Jau dabar nėra aišku, iš kur Vyriausybė paims planuojamas
pajamas, kokiais keliais jas gaus, nes jos numatytos šiek tiek
didesnės negu 2010 metais. Tikrai biudžeto projekte yra neatsakytų
klausimų ir diskusijų metu bus prašoma atsakymų“, - svarstė
A.Krupavičius.
Politologas sakė, kad biudžeto priėmimą gali vilkinti ir
parlamentarų iniciatyvos taisyti biudžetą siekiant įsiteikti savo
rinkėjams.
„Seime paprastai atskiri parlamentarai siūlo nemažai pataisų
biudžetui, bandydami atsižvelgti į savo apygardų rinkėjų norus,
o pasiūlymų biudžetui gausa irgi priėmimo procedūrą ištęsia“,
- sakė A.Krupavičius.