„Pagal mūsų naują programinio biudžetavimo tvarką,
investicijų atitinkama suma skiriama Kultūros ministerijai, ir ji
sprendžia, kam tą investicijų sumą panaudoti“, - tvirtino
A.Kubilius, per Vyriausybės valandą atsakydamas į Seimo narės
Aurelijos Stancikienės klausimą.
Anot Vyriausybės vadovo, yra keletas didelių kultūros objektų,
kurių rekonstrukcija pradėta ir nebaigta - tai Kauno dramos teatras,
M.K.Čiurlionio muziejus, Klaipėdos dramos teatras, Nacionalinės
M.Mažvydo biblioteka.
„Iš tiesų labai svarbu (pradėtas - BNS) statybas ir
rekonstrukcijas greičiau baigti. Nebaigtų statybų kaštai darosi
papildomai brangesni, lygiai taip pat yra ir su Valdovų rūmais“, -
kalbėjo premjeras.
Jis pritarė, kad būtina peržiūrėti parengtas Valdovų rūmų
sąmatas, prokuratūra savo ruožtu turi atlikti tyrimą dėl
ankstesnių išlaidų teisėtų.
„Tačiau turime į procesus žiūrėti šeimininkiškai,
racionaliai“, - pabrėžė A.Kubilius.
Anksčiau jis yra sakęs, kad premjeras yra teigęs, jog reikėtų
rasti kelias dešimtis milijonų, kad atkuriami Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmai galėtų pradėti veikti kaip
muziejus.
Valdovų rūmų statytojai, Seimo Audito komiteto nariams
lankantis statybvietėje, teigė, kad baigti pirmajam etapui reikia
apie 32 mln. litų. Anot jų, tuomet būtų įrengta ir lankytojams
pritaikyta apie 50 proc. visų rūmų patalpų.
Pagal naujausius duomenis, į Valdovų rūmų atkūrimą įdėta
230 mln. litų, o galutinė darbų sąmata siekia per 367 mln. litų.
Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl
galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir
piktnaudžiavimo Vilniuje atstatant LDK valdovų rūmus.
Tyrimas pradėtas susipažinus su Valstybės kontrolės pateikta
audito ataskaita ir įvertinus joje pateiktus faktus bei gavus
papildomų duomenų.
Valstybės kontrolės duomenimis, per dešimt metų nuo
projektavimo ir statybų pradžios LDK valdovų rūmų projektas
pabrango 250 mln. litų. Auditoriams užkliuvo, kad statant naują
pastatą taikyti restauraciniai darbų įkainiai.
Projekto vykdytojai teigė, kad projektas pabrango dėl statybos
darbų ir medžiagų kainų augimo, be to, bestatant rūmus bei
atliekant įvairius tyrimus kito ir darbų apimtis - jų gerokai
padaugėjo.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų
rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų.
Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių
rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš
keturių korpusų su uždaru kiemu.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų
vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.