Anot jos, didžiosios dalies skundų pobūdis bendras visoms
valstybėms - dažniausiai skundžiamasi dėl per ilgo bylų
nagrinėjimo.
Penktadienį problemos dėl Teismo sprendimų prieš Lietuvą
vykdymo buvo aptartos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
„Mes išsiskiriam tuo, kad žmonės apskritai daug rašo. Esam ne
pirmieji, gal kokie penktieji Europoj, bet apie 90 proc. skundų iš
karto atmeta Teismas, nes jie neatitinka kriterijų“, - po specialaus
komiteto posėdžio žiniasklaidai sakė E.Baltutytė.
„Mane visada stebina, kad kai kurių didelių valstybių žmonės,
kaip Vokietijos, santykinai mažai žmonių kreipiasi į EŽTT - ne
absoliučiais skaičiais, jei lygintume, bet santykinai. Ką tai rodo
- gal, kad jie labiau pasitiki savo teisine sistema, ir gal kad jų
teisės labiau apginamos jų valstybėse“, - kalbėjo Vyriausybės
atstovė EŽTT.
Tuo tarpu skundų problematika - bendra visoms valstybėms,
tvirtino E.Baltutytė. „Mes tikrai neišsiskiriam, kaip ir daugelyje
kitų valstybių, turime problemų dėl ilgų procesų. Visos
valstybės turi tokių problemų, net pats EŽTT ilgai nagrinėja
bylas“, - sakė Vyriausybės atstovė.
Posėdyje dalyvavęs Generalinės prokuratūros Valstybinio
kaltinimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas
pripažino, kad bylos užsitęsia, tačiau tvirtino, jog skirtingais
atvejais dėl to gali būti kalta tiek kaltinančioji pusė,
užtrunkanti su ekspertizėmis, tiek ir patys kaltinamieji, procesą
stabdydami skundais dėl kiekvieno procesinio veiksmo.
„Labai daug ir gana objektyvių priežasčių. Iš dalies tai ir
pačios valstybės problema. Puikiai žinome, kokia situacija dėl
ekspertizių. Kartais pačios šalys suinteresuotos laukti senaties
termino. Keliama problema šiuo metu dėl baudžiamojo proceso
apskundimo tvarkos, kai galima skųsti kiekvieną epizodo veiksmą,
tad daugiaepizodinėje byloje, kai kiekvienas pradeda skųsti
kiekvieną proceso veiksmą, nėra kada dirbti, nes byla keliauja iš
teismo į teismą“, - sakė prokuroras.
Vyriausybhės atstovės EŽTT pateiktais duomenimis, iš viso
Strasbūro teismas yra atmetęs apie 2500 tūkst. skundų prieš
Lietuvą ir apie 60 bylų pažeidimai buvo nustatyti.
Kaip vieną problematiškų atvejų, kuomet Lietuva nevykdo EŽTT
įpareigojimų, E.Baltutytė minėjo pareiškėjo L. laimėtą bylą
prieš Lietuvą dėl lyties keitimo.
2007 metų rugsėjo 11 dieną Europos žmogaus teisių teismas
pripažino, kad Lietuvos valstybė pažeidė pareiškėjo L. teisę į
privataus gyvenimo gerbimą ir įpareigojo Lietuvą per tris mėnesius
nuo sprendimo įsigaliojimo priimti įstatymą reguliuojantį lyties
keitimo tvarką ir sąlygas.
Sprendime buvo nurodyta, kad jeigu per tris mėnesius toks
įstatymas negalėtų būti priimtas, valstybė turės išmokėti
pareiškėjui 40 tūkst. eurų (138 tūkst. litų) materialinei žalai
atlyginti.
Lietuva pasirinko alternatyvą sumokėti pinigus, tačiau teisinė
spraga Lietuvos teisės aktuose liko, todėl galimi pakartotiniai
Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimai.
Lietuva bylą Strasbūro teisme pralaimėjo, nes Civilinis
kodeksas numato, kad „nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę
medicininiu būdu pakeisti savo lytį“, o „lyties pakeitimo sąlygas
ir tvarką nustato įstatymai“. Tačiau tokie įstatymai nepriimti.