Labai įžūlus tipas. Visi 400 tūkst. Maltos piliečių arba gerbia
jį už intelektualią poeziją, arba nekenčia dėl tiesmukiškos, šiurkščios,
vaizdingos ir kvapą gniaužiančios prozos. Katalikai mielai jį prismaugtų, o iškrypėliai - priglaustų prie širdies. Bet svarbiausia, kad jį skaito visi: priešai ir draugai, maltiečiai ir užsieniečiai.
Šeštąjį kartą Europos literatūrinius skaitymus originalo kalba
Šiauliuose, Vilniuje, Plungėje, Klaipėdoje organizavęs M.Roduneris
I.Mifsudą pelnytai laiko pačiu netikėčiausiu šių metų festivalio
atradimu. Tiems, kas dalyvavo pirmojoje skaitymų dienoje Vilniuje, Rašytojų
namuose, šis ypatingos jėgos rašytojas iš tikrųjų priminė ugnikalnį. Tik
santūrų ir mandagų.
Lrytas.lt pokalbis su I.Mifsudu. Ne apie papus.
- Papasakokite apie Maltą. Kokia ten visuomenė ir kokie skaitytojai?
- Mūsų mažoje saloje žmonės balansuoja tarp dviejų polių - ištikimybės
katalikybei ir begalinio atsidavimo hedonistiniams polinkiams. Malta - tai senos ir
turtingos bažnyčios. Bažnyčia - nuo amžių įtakinga ir stipri. Visuomenė - uždara ir net įtari.
Kas antra mūsų gatvė pavadinta šventojo vardu. Tačiau mes tokie
šventi, kad nuo ryto iki vakaro mielai skęstame malonumuose.
- Ar tos priešpriešos smarkiai veikia literatūrą?
- Tai priklauso nuo kartos, kuriai atstovauja rašytojas. Taip pat - ir
nuo skaitytojo amžiaus. Taip suskirstyčiau ir Maltos literatūrą. Iki
Nepriklausomybės atgavimo 1964-aisiais vyravo romantinis tautinis
periodas. Rašytojas dažniausiai būdavo kunigas ir kurdavo romantinę poeziją.
Antroji rašytojų karta iš peties ėmėsi kovoti su kunigų rašoma
literatūra. Antiklerikalinės nuotaikos tapo ryškios ir nepakančios.
Bet juokingiausia, kad ir tie poetai metaforų sėmėsi iš religinių
įvaizdžių.
- O ką nuveikė trečioji rašytojų karta, kuriai priklausote jūs?
- Nėrėme į visus pasiekiamus malonumus. Išbandėme visą šiuolaikinę
pasiūlą ir ėmėme kurti apie tai tekstus.
- Tai nuo kurios grupės skaitytojų Maltoje už tuos drastiškus tekstus su erotiniu užtaisu jums kliuvo labiausiai?
- Nuo šešiasdešimtmečių. Jiems mano prozoje buvo per daug smurto,
sekso, pedofilijos, kūno. Tačiau iš tiesų jie nepakėlė atviro ir
provokuojančio kalbėjimo apie tuos dalykus literatūroje.
- Apsakymas „Zerafa“ - beveik pedofilijos vadovėlis, tik labai meistriškai parašytas. Ar tai autobiografinis kūrinys?
- Mano autobiografijos jame nėra. Bet vieną heroję, prostitutę,
kuri vartojo narkotikus, o paskui, kai perdozavo heroino, jos draugas
kūną išmetė į jūrą, aš pažinojau vaikystėje.
- Ar jums teko patirti persekiojimą dėl savo knygų? Gal Bažnyčia žadėjo prikalti prie kryžiaus?
- Likus porai savaičių iki pasirodant apsakymų rinkiniui „Chemija“,
kuriame erotinių motyvų buvo daug, knygos leidimas buvo sustabdytas.
Pagrindinis šalies laikraštis „The Sunday Times“ atsisakė spaudinti
knygos recenziją.
- Provokuoja ir naujausios jūsų prozos knygos pavadinimas: „Istorijos, kurios niekada neturėjo būti papasakotos“. Kodėl jos neturėjo būti papasakotos?
- Dėl išgyvenimų, kurių normaliai nedera įvardyti garsiai. Patirti
dalykai žeidžia. Skaudžiai. Žmogus juos jaučia. Kankinasi. Atleidžia
arba ne. Bet jų niekas nelinkęs viešinti, kad dar labiau nesusižeistų.
Nes ir taip visa pažeista nežmoniškai smarkiai.
- Ar galite trumpai papasakoti nors vienos istorijos siužetą, kad būtų lengviau suvokti, apie kokius dalykus toje intriguojančioje knygoje rašote?
- Berniuką, kurio tėvas - garsus Maltos kompozitorius, po skyrybų iš
vienos komunistinės šalies kilusi motina išsiveža atgal namo. Ten jį
auklėja partinė senelė. Auklėja kaip partija liepė - kad šis nemylėtų savo tėvo ir visiems
laikams užmirštų Maltą, kurioje gimė.
Jis auga ilgėdamasis nepatirtos vyriškos tėvo meilės. Ir tampa ne
tik architektu, bet ir homoseksualu. Garsųjį architektą Malta pakviečia
į jo garsiojo tėvo vardu pavadintos aikštės atidarymo ceremoniją.
Skamba pompastiškai pavadintas jo tėvo kūrinys „Slavų maršas“. Ta
muzika tokia pigi, nors jo tėvas, taip pavadindamas kūrinį, greičiausiai
tarėsi prilygstąs P.Čaikovskiui.
Garsus architektas suvokia, kokia beviltiška ši akimirka, kai jam reikia
galutinai susitaikyti, jog savo tėvo jis daugiau nei ilgėtis, nei gerbti
nebegalės. Jausmai, kurių nedera viešinti. Istorija, kuri neturėjo būti papasakota.
- Kokiu tiražu išeina jūsų knygos maltiečių kalba ir kiek kainuoja viena?
- 500 egzempliorių. Knygos kaina - apie aštuonis JAV dolerius.
Valstybė leidybos neremia.
- Kaip jums pavyko būti išverstam į kitas kalbas?
- Maltoje žmonės nuo britų laikų anglų kalbos dar nepamiršo. Išliko ir
anglakalbių dėmesys mūsų šaliai. Be to, mano tekstus, kaip ir daugelio
lietuvių rašytojų, ėmė versti tada, kai įstojome į Europos Sąjungą.