Kiek juose dalyvautų jaunuolių, kiekvienais spręstų Seimas. Į
mokymus pirmiausia bus priimami norą juose dalyvauti pareiškę
jaunuoliai. Jei savanoriškai nesusirinks Seimo nustatytas žmonių
skaičius, bus vykdomas šaukimas iš 19-26 metų karo prievolininkų
sąrašo.
„Jei nesusirinks Seimo nustatytas savanorių skaičius,
ministerija turės teisę atsitiktinės atrankos tvarka šaukti“, -
komentuodama siūlomą naują tvarką BNS sakė krašto apsaugos
ministrė Rasa Juknevičienė.
Dalyvauti kariniuose mokymuose galės ir moterys, bet tik jei
pačios to norės. Mokymuose norintiems dalyvauti savanoriškai
siūlomas 18-38 metų amžiaus cenzas.
Kariniai mokymai galės būti sutrumpinti iki 30 dienų, jei karo
prievolininkas įsipareigos juos baigęs ne trumpiau kaip ketverius
metus tęsti privalomąją karo tarnybą pasirašęs aktyviojo rezervo
kario sutartį. Tokiu atveju, asmenys kartu su kariniu vienetu, kuriam
jie bus priskirti, 20-30 dienų per metus dalyvaus kariniuose
mokymuose ir pratybose, vykdys kariuomenės užduotis, taip pat galės
vykti į tarptautines misijas.
„Iki šiol žmonės, atlikę tarnybą, buvo tiesiog įrašomi į
sąrašus, o mums reikalingas toks rezervas, kai žmonės kartas nuo
karto vėl yra pašaukiami, atnaujinamos jų žinios. Jie yra tam
tikrose struktūrose, žino, kokias pareigybes užims, ką darys esant
reikalui“, - aktyvųjį rezervą apibūdino ministrė.
Ministrė neįvardijo, kiek jaunuoliu artimiausiais metais
tikimasi tokiu būdu parengti šalies gynybai, tačiau prognozavo, jog
tai priklausys nuo grėsmių sąrašo, o ypač - finansinių
galimybių.
„Jei bus finansinės galimybės, žmonių bus apmokoma daugiau,
jei jos bus tokios, kaip dabar, daug nebus, nes tai kainuoja“, -
aiškino R.Juknevičienė.
Baziniai kariniai mokymai iš esmės nesiskirs nuo dabar
organizuojamų būtinųjų karinių mokymų, į kuriuos ateina tik
savanoriai. Šiuo mokymuose, KAM vadovės teigimu, 2010 metais krašto
gynybai bus parengta 600 vyrų.
KAM teigimu, nustatydamas šaukiamųjų skaičių į privalomąją
pradinę karo tarnybą, Seimas taip pat nustatys ir būdą, kuriuo bus
organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba - arba baziniai
kariniai mokymai, arba nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba.
Šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą buvo
sustabdytas dar 2008 metų rudenį, tačiau naujame įstatyme yra
palikta galimybė grįžti prie jos. KAM vadovė teigė, jog šaukimo
atnaujinimas yra politinis sprendimas ir jo siekti neketinama.
Siūloma nauja tvarka taip pat numatomos skatinimo priemonės
atlikti tarnybą.
„Čia buvo sudėtingas klausimas, dar nežinau, kaip vyks
derinimas su kitomis ministerijomis. Mes norime sukurti skatinimo
sistemą, Pavyzdžiui, tikslinė stipendija studijuoti aukštosiose
mokyklose arba profesiniam mokymui. Tam tikras priedas prie balų
stojant į valstybės finansuojamas vietas. Subsidijos darbdaviams,
įdarbinusiems privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius
prievolininkus. Tam tikri privalumai įsidarbinant valstybės
tarnyboje“, - svarstė R.Juknevičienė.
2009 metais Konstitucinis Teismas išaiškino, jog yra būtina
numatyti kitokias nei privalomoji pradinė karo tarnyba parengimo
ginti valstybę priemones, užtikrinančias, kad piliečiai būtų
tinkamai parengti vykdyti savo konstitucinę pareigą - ginti
valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.
Ministrė sakė besitikinti, jog Seimas priims Karo prievolės
įstatymo naują redakciją rudens sesijoje. Tokiu atveju numatomi
pakeitimai įsigaliotų nuo 2011 metų kovo.