Darbą stebėjo medikas iš Italijos
Aneurizmos embolizacija vadinamas operacijas, kurių metu į galvos kraujagyslę įvedamas aneurizmą blokuojantis implantas, mūsų šalies medikai atlieka jau ne vienerius metus, tačiau iki šiol naudotos tik senesnės kartos embolizacinės spiralės. Jos neveiksmingos, jei aneurizmos anga gan plati.
Naujasis cilindro formos stentas gelbės tuos pacientus, kuriems ankstesnės gydymo priemonės buvo neveiksmingos.
Šią operaciją atliko Panevėžio ligoninės intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras Andrius Pranculis ir jo kolega italas E.Bocardi.
Milano ligoninėje dirbantis ir kelias dešimtis panašių operacijų jau padaręs daktaras E.Bocardi buvo pakviestas tam, kad stebėtų operacijos eigą ir, iškilus būtinybei, gelbėtų patarimais.
„Kai atliekama operacija pirmą kartą šalyje, reikia, kad šalia būtų labiau šioje srityje patyręs neuroradiologas“, – sakė A.Pranculis.
Į pacientės galvos smegenų kraujagyslę stentas keliavo specialiu zondu, kuris buvo įvestas per klubo arteriją, perdūrus kirkšnį.
Zondo kelias eina per klubo arteriją į aortą, iš jos į miego arteriją ir galiausiai į smegenų kraujagyslę.
Galvoje nešioja tiksinčią bombą
Aneurizma yra nenormalus kraujagyslės dalies išsiplėtimas. Veikiama spaudimo arterijos viduje kraujagyslės sienelė susilpnėja, vienoje vietoje išsipučia ir sudaro į maišelį panašią struktūrą – aneurizmą.
Didžiausias pavojus – ji gali plyšti, tuomet kraujas išsilieja į smegenis.
Plyšus aneurizmai apie 20 procentų ligonių miršta iš karto.
Tokią kraujagyslių patologiją turi apie 2 procentus žmonių. Aneurizma klastinga, dažnai ji nesukelia jokios simptomatikos, nors kai kuriais atvejais pacientai skundžiasi galvos svaigimu ir skausmais.
Išsigimusios ir susilpnėjusios kraujagyslės plyšimą gali išprovokuoti didesnis nei įprasta fizinis krūvis, stresas, pasikeitusios klimatinės sąlygos, nervinė įtampa.
Profilaktiški tyrimai dėl aneurizmos neatliekami.
„Aneurizma lyg tiksinti bomba galvoje“, – vaizdingai ligą apibūdino A.Pranculis.
Galvos skausmai varė iš proto
Kupiškio rajono gyventoja 58 metų Regina Stankūnienė apie 30 metų kentė didžiulius galvos skausmus. Pastaraisiais metais moterį ėmė kamuoti ir galvos svaigulys bei pykinimas, kartais sutrikdavo koordinacija.
„Galvos skausmai varė iš proto. Gydytojų prašiau, darykite ką norite, nors ir galvą nuimkite“, – pasakojo R.Stankūnienė.
Ieškant galvos skausmo priežasties pacientei buvo atlikta gausybė visapusiškų tyrimų. Jų metu aptikta aneurizma.
Liepos mėnesį R.Stankūnienei buvo atlikta operacija – į anomaliją turinčią galvos smegenų kraujagyslę įvesta spiralė. Ji turėjo pristabdyti kraujo plūdimą į aneurizmą.
Tačiau aneurizmos anga buvo per plati ir toks gydymo metodas pasirodė nebeveiksmingas.
Sudėtinga operacija beveik be kraujo
Antrą kartą ant operacinio stalo R.Stankūnienė ryžosi gultis šio mėnesio pradžioje.
Operacija buvo sudėtinga, tačiau beveik be kraujo. Mažas dūris kirkšnyje, tik tiek, kad būtų galima pasiekti klubo arteriją ir įvesti zondą. Per zondą buvo prakišta plauko storio vielytė. Kai ši pasiekė reikiamą vietą, buvo įvestas mažesnis nei 1 milimetro storio kateteris.
Per kateterį specialus įtaisas, turintis sutvarkyti aneurizmos angą, keliavo į galvos smegenų arteriją.
Prietaisų judėjimą medikai, šviečiant rentgeno spinduliams, stebėjo kompiuterio monitoriuje.
Apsaugos nuo gresiančios nelaimės
Naujausios kartos stentas, kurį implantavo panevėžietis gydytojas A.Pranculis, pagamintas iš metalo ir yra tarsi labai tankus tinklas.
Nuvestas į reikiamą kraujagyslės vietą, jis prisitaiko prie jos sienelių ir uždaro kelią, kuriuo kraujas plūsdavo į anomaliai išplatėjusią, maišeliu virtusią arterijos vietą.
Po operacijos sutvirtinta kraujagyslės sienele kraujas keliaus tiesiai, nebeužsukdamas į aneurizmos maišelį.
Taip pacientė bus apsaugota nuo blogos baigties – aneurizmos plyšimo.