Balsavimas dėl įstatymo priėmimo buvo numatytas antradienio
plenariniame posėdyje, tačiau seniūnų sueigoje jis iš
darbotvarkės išbrauktas, nes į užsienio komandiruotes išvykstanti
prezidentė norėjo turėti pakankamai laiko į jį įsigilinti.
„Kadangi kyla klausimų dėl konstituciškumo, prezidentei
reikėtų laiko įsigilinti ir išstudijuoti projektą. Prezidentė
negali nuspręsti pasirašyti įstatymą jo neišstudijavusi“, - BNS
antradienį sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.
Seniūnų sueigos narys Algimantas Salamakinas BNS sakė, kad
balsavimas dėl Pilietybės įstatymo priėmimo Seime vyks jau po
dviejų savaičių pertraukos, kurios metu komitetai svarsto biudžeto
projektą. Į plenarinių posėdžių salę įstatymo projektas
priėmimo stadijai turėtų grįžti lapkričio 4 dieną.
Prezidentė trečiadienį išvyksta vienos dienos vizito į
Baltarusiją. Vėliau, penktadienį, D.Grybauskaitė išskris į
Kiniją, o iš ten kitą savaitę vyks tiesiai į Briuselį dalyvauti
Europos Sąjungos viršūnių susitikime. Į Lietuvą prezidentė po
vizitų planuoja grįžti tik spalio 29 dieną.
Prezidentė D.Grybauskaitė dvigubos pilietybės atvejus
išplečiantį įstatymą sako pasirašysianti tik tuo atveju, jei
įsitikins, kad jis neprieštarauja Konstitucijai.
„Jis dar ne iki galo yra išdiskutuotas, atskiros dalys balsuotos.
Turėčiau matyti visą paketą, žiūrėsiu jo konstituciškumą ir
tik tada spręsiu“, - šeštadienį žurnalistams Kaune sakė
prezidentė.
Pilietybės įstatymo nauja redakcija Seime svarstoma jau antrus
metus ir 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus
sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas
iš esmės.
Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros
pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę
leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo
11-ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet
ir po šios datos - jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės
pilietybę, taip pat ir su Lietuva sieną turinčiose valstybėse
gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims.
Didelė dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks
reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja
dvigubos pilietybės atvejus.
Priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina
iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo
konstitucingumo.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų
rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją,
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą
pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė
prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.