„Tai pripažįstama ir Europos centrinio banko ataskaitose apie
Europos Sąjungos šalių pasirengimą statistikos srityje, ir
pranešimuose apie konvergenciją. Todėl galime pagrįstai didžiuotis,
kad turime europinio lygio finansų statistiką, kurios kokybė
daugelyje sričių yra pavyzdinė“, - pranešime pabrėžė D. Petrauskas.
Lietuvos bankas yra viena svarbiausių oficialią šalies statistiką rengiančių institucijų. Pasak D. Petrausko, ryškūs
statistikos įvairovės ir jos kokybės raidos pokyčiai įvyko ir
tebevyksta Lietuvai įstojus į ES ir Lietuvos bankui įsiliejus į
Europos centrinių bankų sistemą. Pastaraisiais metais didžiulės
pastangos buvo sutelktos įgyvendinti Europos centrinio banko
reikalavimus statistikai. Lietuvos bankas sparčiai mokėsi
tarptautinių statistikos standartų ir juos pritaikė savo veikloje.
Lietuva viena pirmųjų įdiegė Tarptautinio valiutos fondo
specialiuosius duomenų platinimo standartus.
Lietuvos bankas renka, sudaro, skelbia ir teikia vartotojams
mūsų šalyje ir užsienyje pinigų finansinių institucijų (komercinių
bankų, užsienio bankų filialų ir kredito unijų) balanso, paskolų ir
indėlių palūkanų normų, kitų finansinių tarpininkų, vertybinių
popierių, mokėjimo priemonių, pinigų ir užsienio valiutų rinkų,
oficialiųjų tarptautinių atsargų, mokėjimų ir tarptautinių
investicijų balansų, valstybės skolos užsieniui statistiką bei
institucinių sektorių finansines sąskaitas.
„Be Lietuvos banko rengiamos ir skelbiamos statistikos
neįmanoma būtų visavertiškai suprasti šalies makroekonominių
procesų bei prognozuoti jų raidos, - nurodė D. Petrauskas ir
pateikė tokį pavyzdį: „Tarkime, neabejojama, kad pagrindiniu
pastarojo dešimtmečio ekonominių procesų katalizatoriumi (beje, ne
vien, ir ne - labiausiai Lietuvoje) buvo kredito raida. Suprasti
kredito dinamikos pobūdį mūsų šalyje padeda Lietuvos banko
skelbiami 437 Pinigų finansų institucijų balanso, 94 pinigų
statistikos rodikliai, 79 palūkanų normų rodikliai“, - sakė
valdybos pirmininko pavaduotojas.
Dar viena labai svarbi, ir, ko gero, intensyviausiai naudojama
bei labiausiai žinoma Lietuvos banko rengiamos statistikos sritis -
išorės sektoriaus statistika. Jos pagrindiniai produktai yra šalies
mokėjimų balansas, tarptautinių investicijų balansas, oficialiųjų
tarptautinių atsargų, bendrosios skolos užsieniui ir jos tvarkymo
statistika.
D. Petrauskas minėjo, kad Lietuvos bankas skelbia 327 oficialių
atsargų, 501 - mokėjimų balanso, 123 - investicijų balanso, 892 -
tiesioginių užsienio investicijų bei 283 skolos užsieniui rodiklius.
2007 metų pabaigoje Lietuvos bankas ėmėsi naujos statistikos
srities - ketvirtinių finansinių sąskaitų, kurios parodo visos
šalies ir atskirų jos institucinių grupių turimą finansinį turtą ir
įsipareigojimus vienų kitiems. Lietuvos bankas skaičiuoja 56 680
ketvirtinių finansinių sąskaitų statistikos srities rodiklių.
„ Lietuva gali didžiuotis, kad šalies finansinės sąskaitas
rengia smulkiausiais Europos statistikos standartų apibrėžtais
pjūviais. Tikimės, kad greitu laiku įsibėgės ir tokios statistikos
analizė“, - sakė D. Petrauskas.
Seimo, Vyriausybės, Statistikos departamento, Vilniaus
universiteto, žiniasklaidos atstovai konferencijoje nagrinėjo
įvairius Lietuvos statistikos aspektus, prisiminė jos istoriją.
Renginiai, skirti Pasaulinei statistikos dienai, jau įvyko
Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Šauliuose, juose dalyvavo ir
Lietuvos banko atstovai. Lietuvos banko bibliotekoje Vilniuje,
kitose bibliotekose eksponuojamos statistinių leidinių ekspozicijos.
Artėjant Pasaulinei statistikos dienai internete paskelbtos
prieškariu veikusio Lietuvos banko 1928-1938 metais Kaune išleistų
ketvirtinių biuletenių skaitmeninės kopijos.