„Pagal išlaidų gynybai dalį nuo BVP Lietuva Aljanse yra
priešpaskutinė. Atvirai kalbant, gynybos biudžeto 2011 metams
perspektyva neatrodo labai šviesi. Regis, nors nebus didelių
karpymų, bet jis ir nedidės, o tai reiškia, kad gynybos sistema ir
toliau kentės“, - interviu BNS sakė NATO pajėgų planavimo
departamento vadovas Frankas Bolandas.
Lietuvos išlaidos gynybai yra apie 0,9 proc. BVP, nors NATO
šalys narės yra įsipareigojusios siekti, kad šis rodiklis būtų 2
proc.
Pareigūnas atvyko į Lietuvą aptarti, kaip NATO vertina
pastarųjų dvejų metų Vilniaus pasiekimus vykdant Aljanso gynybos
planavimo įpareigojimus.
F.Bolando teigimu, dėl ekonomikos sunkmečio Lietuva išlaidas
gynybai sumažino 30 proc.
„Yra visiškai aišku, kad daugelis prieš dvejus metus detaliai
aptartų planų, kurie, tikėjomės, kad judės pirmyn, buvo labai
neigiamai paveikti“, - kalbėjo pareigūnas.
Jis pabrėžė, kad atėjus krizei naujos karinės technikos ir
ginkluotės įsigijimo projektai buvo sustabdyti ir tęsiami tik tie,
dėl kurių buvo sutarta anksčiau.
„Buvo sumažintas (techninis) modernizavimas, aišku, ir karių
rengimas. Pamatėme, kad sumažėjo ir kuro atsargos“, - aiškino
Aljanso pareigūnas.
F.Bolando teigimu, sunkmetis paveikė ir Lietuvos dalyvavimą
tarptautinėse operacijose.
Kita vertus, pareigūnas teigė, jog NATO neturi priekaištų,
kaip Lietuva paskirstė savo prioritetus gynybos planavimo srityje.
„Mes neturime pastabų gynybos planavimui Lietuvoje, bėda ta, kad
dėl lėšų trūkumo jis iš esmės stoja“, - teigė Aljanso
atstovas.
F.Bolandas teisingais sprendimais vadino siekį turėti vieną
Sausumos pajėgų brigadą, Specialiųjų operacijų pajėgų
vystymą, priešmininių ir patruliavimo pajėgumų Karinėse jūrų
pajėgose bei transportavimo pajėgumų Karinėse oro pajėgose
plėtojimą.
Kalbėdamas apie rekomendacijas ateičiai jis pabrėžė
tarptautinį bendradarbiavimą: „Ne tik Lietuva, bet ir daugelis kitų
šalių rizikuoja negauti didžiausios naudos už sumokamus pinigus,
kada projektų imasi tik nacionaliniu pagrindu“.