Naujai paskirti artimiausi popiežiaus bendradarbiai yra kilę iš
Italijos, Lenkijos, Egipto, Jungtinių Valstijų, Vokietijos,
Zambijos, Ekvadoro, Kongo Demokratinės Respublikos, Brazilijos ir
Šri Lankos.
Kadangi net vienuolika naujų kardinolų rinkikų yra iš Europos,
o aštuoni iš jų - iš Italijos, tai europiečiai gali tikėtis
būsimoje konklavoje turėti nežymią daugumą.
Dešimt būsimų kardinolų vadovauja Romos Kurijos žinyboms,
tarp jų Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas
Angelo Amato, o kiti dešimt - vietinėms
Bažnyčioms, tarp jų Varšuvos metropolitas arkivyskupas Kazimierzas
Nyczas ir Vašingtono metropolitas arkivyskupas
Donaldas Wuerlis.
Be to, už ypatingus nuopelnus Bažnyčiai dar buvo paskirti
keturi vyresni nei 80 metų dvasininkai.
Kaip bendrosios audiencijos pabaigoje nurodė Benediktas XVI,
naujieji „Bažnyčios kunigaikščiai“ bus oficialiai įvesti į
Kardinolų kolegiją per lapkričio 20 dieną Romoje įvyksiančią
konsistoriją.
Tada Kolegijai iš viso priklausys 203 kardinolai, iš kurių 122
bus neperžengę 80 metų ribos ir turės teisę dalyvauti konklavoje.
Benediktas XVI naujus kardinolus skiria jau trečią kartą nuo
savo pontifikavimo pradžios.
Per penkerius metus Benediktas XVI iš viso jau paskyrė vos ne
pusę iš 120 jaunesnių nei 80 metų amžiaus prelatų, kurie turės
teisę balsuoti konklavoje renkant jo įpėdinį.
Aštuoni iš naujųjų kardinolų, dar neturinčių 80 metų, yra
italai, o iš viso Kardinolų kolegijoje jų dabar bus 25 - beveik
pusė europiečių, turinčių teisę rinkti popiežių.
Katalikų Bažnyčiai net 455 metus vadovavo italai popiežiai.
Tik 1978 metais buvo išrinktas lenkas Jonas Paulius II, o po jo
mirties 2005 metais - vokietis Benediktas XVI.
Kadangi dauguma naujai paskirtųjų kardinolų yra palyginti
konservatyvių pažiūrų, yra didelė tikimybė, kad kitas popiežius
taip pat bus neigiamai nusistatęs tokiais klausimais kaip gimstamumo
kontrolė, moterų kunigystė ir teisė kunigams kurti šeimas.