Ministerija informavo, kad Lietuvos užsienio reikalų
ministerijos Europos šalių departamento direktorius Neris Germanas
prieš kelias dienas susitiko su Lenkijos ambasadoriumi Lietuvoje
Januszu Skolimowskiu.
„Susitikimo metu buvo atkreiptas dėmesys į pastaruoju metu
pasirodžiusius aukštų Lenkijos pareigūnų pasisakymus
lietuviškoje ir užsienio spaudoje, kuriuose skelbiami klaidingi,
tikrovės neatitinkantys ir visuomenę klaidinantys faktai“, -
teigiama URM pranešime spaudai.
„Buvo kalbėta apie viešojoje erdvėje paskelbtus Lenkijos
ambasadorių Latvijoje ir Lietuvoje pasisakymus, kuriuose buvo
pateikti neteisingi faktai apie bendrovės „Orlen Lietuva“ veiklą,
naujos atominės elektrinės statybą bei tautinių mažumų
klausimus, tendencingai vertinamas investicinis klimatas Lietuvoje ir
Baltijos regione“, - nurodo ministerija.
Lenkija priekaištauja Lietuvai dėl esą daromų kliūčių
Lenkijos investicijoms ir tariamai diskriminuojant tautines mažumas.
Lietuva priekaištus atmeta, vadindama juos nepagrįstais.
Lenkijos ambasadorius Lietuvoje J.Skolimowskis interviu „Lietuvos
žinioms“ pareiškė, kad „ne vienus metus Lietuvos valdžios
pažeidinėjamų arba neįgyvendinamų lenkų mažumos teisių
katalogas lieka tas pats“. Jis minėjo klausimus, susijusius su
žemės grąžinimu Vilniuje ir Vilniaus krašte, lenkų švietimo
statuso išlaikymu, tautinių mažumų atstovų vardų ir pavardžių
rašyba asmens dokumentuose, dvikalbiais gatvių pavadinimai tose
vietovėse, kur daugumą sudaro lenkų mažumos atstovai.
Tuo metu Lenkijos ambasadorius Latvijoje Jerzy Marekas Nowakowskis
neseniai apkaltino Lietuvą
diskriminuojant Lenkijos investuotojus.
„Susiklosčius nemaloniai situacijai dėl Lenkijos investicijų
Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje, kuri priklauso lenkų
koncernui „PKN Orlen“, santykiai gali pasikeisti. Bendrovė „Orlen
Lietuva“ - didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje ir stambiausia
bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ klientė. Tačiau nustatyti
įmonės produktų vežimo į „Klaipėdos naftos“ terminalą
geležinkelio tarifai yra didesni nei lietuviams. Ir jie bus didinami
dar labiau. Lenkų investuotojų diskriminavimas Lietuvoje daro
įtaką mūsų investuotojų verslo aktyvumui Latvijoje ir visame
Baltijos regione“, - sakė Lenkijos ambasadorius Latvijai.
Anot ambasadoriaus, šiuo metu su „Lietuvos geležinkeliais“
galioja tokia sutartis, pagal kurią lenkai kiekvienais metais
praranda šimtus milijonų eurų.
„Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos įsigijimas Lietuvoje,
įskaičiuojant ir jos modernizavimą, kainavo 3 mlrd. JAV dolerių. O
dabar lenkams už šią įmonę siūlomas tik milijardas dolerių.
Priimdama sprendimą pirkti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos
akcijas Lenkija pirmiausia vadovavosi politiniais sumetimais: mums
atrodė svarbu palaikyti kaimynus. Pasirodo, tai buvo klaida. O kai
politikos nebėra, lieka vien ekonominis klausimas“, - tvirtino
J.M.Nowakowskis.
Diplomatas sakė, kad Lenkija iki šiol yra pasirengusi dalyvauti
ir drauge finansuoti naujosios Visagino atominės elektrinės statybos
projektą, bet Ignalinos-2 projektas nejuda, lietuviai įsivėlę į
nesibaigiančias diskusijas. Tuo tarpu rusai, pasak ambasadoriaus,
savo Baltijos AE stato Kaliningrade jau nuo šių metų vasario ir
baigs 2016-aisiais.
Ambasadorių citavo rusų kalba leidžiamas laikraštis
„Biznes&Baltija“.