„Gimstamumas šiuo metu didėja, bet ne tiek pakankamai, kad
jaustumėmės saugūs dėl savo ateities. Reikėtų orientuotis į
trijų-keturių vaikų vaikų šeimą“, - ketvirtadienį Seime
surengtoje diskusijoje, skirtoje Nacionalinio susitarimo dėl šeimai
palankios aplinkos kūrimo įgyvendinimo prioritetams aptarti, sakė
R.Dagys.
„Kalbant apie socialinę sferą, dviejų vaikų šeima neišlaikys
amžiaus išbandymo, ir turėsime skurdžias pensijas ir skurdžias
socialines garantijas, trijų-keturių vaikų šeima turėtų būti
mūsų tikslas, o tikslą dar reikėtų pakelti ir aukščiau - penki,
tai keturi gal ir bus, o trys tai tikrai“, - kalbėjo komiteto
vadovas.
Pasitarimo dalyviai apgailestavo nesulaukiantys žiniasklaidos
dėmesio savo idėjų sklaidai ir buvo pateiktas pasiūlymas skelbti
draugiškos ir nedraugiškos šeimai žiniasklaidos nominacijas.
Tiesa, tokią idėją iškėlęs SRDK vadovas R.Dagys siūlė ją
raštu pateikti nevyriausybinių organizacijų atstovams, „nes
politikams labai pavojinga su žiniasklaida kariaut“.
„Galbūt reikėtų pradėti aktyvią visuomeninę kampaniją,
nevyriausybinės organizacijos galėtų įvardinti draugiškos šeimai
žiniasklaidos nominacijas, ir nedraugiškos šeimai žiniasklaidos
nominacijas. Mes padarysime šitą balsavimą internete, jei tai bus
jūsų siūlymai, nes politikams labai pavojinga su žiniasklaida
kariauti“, - sakė komiteto vadovas.
Diskusijoje, kurioje Seimo pirmininkė Irena Degutienė garbės
raštais apdovanojo susitarimo rengime dalyvavusių nevyriausybinių
organizacijų atstovus, buvo pateikta informacija, jog susitarimą
pasirašė 107 Seimo nariai iš 141.
Susitarimą, jį vadindami diskriminaciniu, pasirašyti yra
atsisakiusi opozicinė Socialdemokratų partija. Nuo jo yra
atsiriboję ir 15 dokumento rengime dalyvavusių visuomeninių
organizacijų.
SRDK pirmininkas R.Dagys ketvirtadienį pabrėžė, jog paramą
dokumentui pareiškusių organizacijų - keliskart daugiau, per 50,
jam pritarė ir daugiau nei trečdalis šalies savivaldybių.
Nacionaliniame susitarime iškeliami šie pagrindiniai tikslai:
paslaugų ir infrastruktūros šeimai plėtra, teigiamo visuomenės
požiūrio į šeimą stiprinimas, šeimos gerovės ir materialaus
saugumo užtikrinimas, sąlygų įgyvendinti šeimos prokreacinę
funkciją gerinimas.
Tarp susitarimu siūlomų naujovių numatoma diegti pasirengimo
santuokai ir šeimai bei privalomą konsultacijų prieš skyrybas
sistemas.
Taip pat siūloma suteikti vaikus šeimoje auginantiems tėvams
papildomų socialinių garantijų ar paslaugų, siekiant, kad vaikų
auginimas būtų prilyginamas visuomenei naudingam darbui, sudaryti
geresnes sąlygas šeimoms, ypač auginančioms vaikus, nuomotis arba
įsigyti pirmąjį būstą.
Susitarimu siūloma „visokeriopai remti pastangas, prisidedančias
prie asmens vaisingumo išsaugojimo ir puoselėjimo“, taip pat diegti
konsultavimo prieš abortus sistemą bei „šviesti visuomenę apie
gyvybės vertę ir abortų žalą“.
Kurti šeimos gerovei susitarime numatyta ir nauja institucija -
Seimui siūloma Socialinių reikalų ir darbo komitete sudaryti
Šeimos pakomitetį.
Rengiant susitarimą dėl šeimai palankios aplinkos jam teikti
siūlymus galėjo ir parlamentinės partijos, ir savivaldybės, ir
visuomeninės organizacijos, ir kiti suinteresuoti asmenys.
Šie siūlymai varijavo nuo nemokamos kontracepcijos iki
„daugiavaikės šeimos kortelės“, suteikiančios nuolaidas kino
teatruose, prekybos centruose, transporte.
Vienas esminių siūlymų, į kurį neatsižvelgta - atsisakyti
šeimos apibrėžimo ją išimtinai siejant su santuoka. Seimo
Krikščionių partijos frakcija bei viešoji įstaiga „Draugiški
šeimai“ siūlė šeima vadinti bet kurį namų ūkį, neišskiriant
ir nediskriminuojant bevaikių šeimų, vienišų tėvų, auginančių
vaikus, ar vienišų asmenų.