Anot Briuselio leidinio, vertinant blaiviu protu, Lenkija ir
Lietuva, kurias sieja šimtamečiai istorijos ir kultūros ryšiai,
turėtų būti geriausios draugės: abiem šalims kelia rūpestį tie
patys dalykai (kaimynai) ir dėl tų pačių priežasčių (karti
patirtis).
Kiekviena iš jųdviejų turi visas sąlygas padėti viena kitai,
tačiau Lenkijos diplomatijos šaltiniai teigia, kad jų šalies
santykiai su Lietuva yra „blogiausi Europoje“, teigia savaitraštis,
priklausantis „The Economist Group“.
Anot „European Voice“, Lenkijos užsienio reikalų ministras
Radekas Sikorskis nesutinka atvykti į Lietuvą, kol Vilnius
neleidžia vartoti vietos lenkams raidės „w“ oficialiuose
dokumentuose. Varšuva taip pat blokuoja Lietuvos įsitraukimą į
naują Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos pajėgų dalinį -
„Veimaro kovinę grupę“.
„Stebėtojus iš šalies ši padėtis išties glumina. NATO
gynybos planai įpareigoja Lenkijos karius rizikuoti gyvybėmis,
ginant Lietuvą (teorinio) Rusijos puolimo atveju. Abi šalys negali
apseiti viena be kitos visose srityse: nuo energetikos saugumo iki
kelių ir geležinkelių tinklo gerinimo“, - rašoma straipsnyje.
Ieškodamas atsakymo į klausimą dėl „tvyrančios prastos
nuotaikos“, „European Voice“ rašo, kad, lenkų nuomone, lietuviai yra
užsispyrę nacionalistai, o lietuviai atšauna, kad lenkai
arogantiški ir, kai kurių nuomone, dirbtinai kursto abiejų šalių
konfliktą, kurdami dingstį išdavystei: didžiausio Lietuvos
pramonės objekto - naftos perdirbimo įmonės Mažeikiuose -
pardavimui Rusijai.
„Šią padėtį lengviausia perprasti įsivaizduojant porą, kuri
ilgą laiką gyveno santuokoje, tačiau išsiskyrė, kai abi pateko į
kalėjimus užsienyje. Išėję į laisvę, buvę sutuoktiniai
trumpai, tačiau audringai susiginčijo, o vėliau tęsėsi šaltų
santykių laikotarpis, kurio metu jiedu ignoravo vienas kitą. Po to
jie vėl pateko į kalėjimą, iš kurio galiausiai išsilaisvino ir
dabar gyvena kaimynystėje“, - teigia „European Voice“.
Anto publikacijos autoriaus, dėl patirtų sukrėtimų abu poros
nariai tapo labai dirglūs, taip pat skirtingai vertina tuos pačius
dalykus. Viena pusė (Lenkija) šiltai prisimena 550 metų trukusią
„santuoką“. Lietuva mano, kad ši sąjunga buvo nesąžininga ir ją
vis labiau smaugianti. Bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė nustelbė
kadaise buvusią šlovingą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę,
galiausiai atvedė prie polonizacijos ir beveik visiško lietuvių
nacionalinės kultūros išnykimo.
„Iš pažiūros, šia argumentai dabar atrodo nereikšmingi.
Pažvelgus giliau, tampa aišku, kad jie rimti. Lietuva, turinti 3,5
mln. gyventojų, iki šiol smarkiai būgštauja dėl dešimt kartų
didesnės Lenkijos kultūros ir kalbos įtakos“, - rašo Briuselio
leidinys.
Anot savaitraščio, daugelis Lietuvoje įtaria, kad lenkai giliai
širdyse šiuolaikinę Lietuvą laiko ne normalia valstybe, o
atskilusia provincija, kurios gyventojai vartoja juokingą ir esą
senovinę kalbą, tačiau esą iš tiesų didžia dalimi
susiformavusią XIX amžiuje.
„Tarpukaryje Lenkija priverstinai skleidė lenkybę „okupuotame“
Vilniaus krašte. Dabar netgi santūrios pastangos regione atgaivinti
šiame regione lietuvių kalbą ir kultūrą sulaukia galingos,
tačiau užmaršios Varšuvos pasipriešinimo. Leidimas vartoti
„polonizuotą“ abėcėlę ir rašyti gatvių pavadinimus abiem
kalbomis Lietuvai būtų skausmingas žingsnis, o tai padaryti
spaudžiant Lenkijai reikštų pasiduoti nepakenčiam priekabiavimui“,
- Lietuvos poziciją pristato apie Europos Sąjungą rašantis
savaitraštis.
Pasak leidinio, lenkams šie argumentai atrodo gluminantys,
paranojiški ir neesminiai. Jų nuomone, modernioje Europoje žmonėms
turėtų būti leidžiama rašyti vardus savo nuožiūra. Lenkija
leidžia etniniams lietuviams naudoti savo raides, o baltarusių ir
ukrainiečių mažumoms netgi leidžiama specialioje paso eilutėje
pateikti savo vardus kirilica.
Be to, ne kartą žadėjusi išspręsti šią problemą, Lietuva
keliskart nutraukė šias pastangas. Dėl šios priežasties Lenkija,
(ir kai kurie iškilūs lenkai) jaučiasi pažeminti. Jie taip pat
įtūžę dėl Lietuvos valdžios elgesio su lenkams priklausančią
„Mažeikių nafta“ (tame tarpe dėl svarbios geležinkelio atšakos
išardymo ir atsisakymo parduoti naftos terminalą). Lenkai buvo
įsitikinę, kad Mažeikių įmonę įsigijo, kad padėtų Lietuvai
atlaikyti Rusijos spaudimą apsirūpinimo energetikos ištekliais
srityje. Dabar jie gailisi dėl šio sprendimo.
Tuo tarpu lietuviai mano, kad „Mažeikių naftą“ valdanti
bendrovė „PKN Orlen“ yra pernelyg valdinga, godi ir nedėkinga.
„Skaitant apie šias problemas gali kilti prisiminimų apie kitą
beprasmį ir nesuprantamą ginčą - dėl Makedonijos vardo. Lenkijos
ir Lietuvos draugai tikisi, kad šie nesutarimai netaps tokiais pats
kenksmingais, tačiau abiejų šalių politikai per daug vilčių
optimizmui neteikia“, - rašo „European Voice“.