Nacionalinio muziejaus „Lietuvos didžiosios kunigaikštystės
valdovų rūmai“ direktorius Vydas Dolinskas BNS sakė, kad atidarius
rūmus, būtų sudėtinga juos išlaikyti.
„Jeigu rūmai atsidarytų, tada būtų tragedija, nes ir
šildymui, ir elektrai reikėtų daugiau lėšų“, - sakė
direktorius.
Anot jo, jei pirmasis statybos darbų etapas būtų baigtas ir
būtų atidaryta 50 proc. visos Valdovų rūmų erdvės -
reprezentacinė dalis su dviems beveik pilnai įrengtomis
nuolatinėmis ekspozicijomis - tektų samdyti papildomai personalo
darbuotojų, o tam lėšų nėra.
Kultūros ministerijos Finansų ir turto valdymo skyriaus
vyriausioji specialistė Veronika Virginavičiūtė BNS sakė, kad
statybos darbams pagal biudžeto projektą būtų skiriama apie 16
mln. litų, o nacionaliniam muziejui „Lietuvos didžiosios
kunigaikštystės valdovų rūmai“ - 4,9 mln. litų.
„Aišku, kad kaip kiekviena biudžetinė įstaiga, kultūrinė
įstaiga, jaučiame trūkumą, tačiau yra minusas, kuris gali tapti
teigiamu dalyku - jeigu statyboms nebus skirta reikiama suma lėšų
ir rūmai neatsidarys, mes neplėsime etatų, galbūt ir sutaupysime“,
- kalbėjo V.Dolinskas.
Valdovų rūmų atstatymu besirūpinančios Vilniaus pilių
direkcijos laikinojo vadovo Vytauto Povilaičio komentaro BNS gauti
nepavyko.
Valdovų rūmų statytojai sako, kad baigti pirmajam etapui reikia
apie 32 mln. litų. Anot jų, tuomet būtų įrengta ir lankytojams
pritaikyta apie 50 proc. visų rūmų patalpų.
Pagal naujausius duomenis, į Valdovų rūmų atkūrimą įdėta
230 mln. litų, o galutinė darbų sąmata siekia per 367 mln. litų.
Galimą lėšų švaistymą tiria Generalinė prokuratūra.
Tyrimas pradėtas susipažinus Valstybės kontrolės duomenimis, kad
per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios LDK valdovų
rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų
vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų, ypač abejojama dėl
jų autentiškumo.