Jo papėdės gyventojai nespėjo pasidžiaugti trumpa ramybe, o jis jau vėl išspjovė pelenų, o kartu – ir purvo.
„Vėl cirkas atvažiavo”, – kone kas pusmetį jau įprato dūsauti miestiečiai.
Dabar šis cirkas stulbina naujais numeriais. Vienas įspūdingiausių – konservatorių akrobatika, stengiantis iš mero kėdės išversti buvusį bendražygį V.Navicką. Juk konservatoriai niekam nepadlaižiauja. Ypač buvusiems partijos šviesuliams.
Pasirodo, išmesti iš partijos daug lengviau nei iš posto.
Tiesa, išmetant iš partijos mažiausiai dukart teko išversti kailį ir gerokai pamankštinti savo išgirtąjį vertybinį stuburą. Tačiau į klausimą, o kas toliau, jie negali atsakyti iki šiol. Pakrikę dešiniųjų „derybininkai” su kitomis partijomis iki šiol bando nubraižyti bent šiek tiek aiškesnius būsimosios valdžios kontūrus.
Pabaigos kol kas nematyti, todėl bandoma padaryti bent tai, nuo ko ir reikėjo pradėti, – įtikinti V.Navicką pasitraukti iš posto.
Tačiau ir šis įtikinėjimas kažkaip skleidžia neeuropietiškos kultūros kvapus.
Už vakarykščio bendražygio nugaros dešinieji pradėjo rinkti parašus, kuriais galės mojuoti jam prieš nosį ir gąsdinti galima interpeliacija.
Parašų ieškota ne tiktai tarp dabartinių partnerių, bet ir tarp tokios politinės faunos kaip kriminogeninį šleifą tempiantys „tvarkiečiai”, „Fronto” socialistai. Net milijonų plovimu dvelkiančio vicemero parašas praverstų.
Tačiau krūpčiodami ir spėliodami, kaip atrodys nauja sostinės valdžia, nepamirškime, kad netrukus – rinkimai.
Ką čia veikti kažkokiam rimtuoliui V.Navickui?
Tik pažvelkime, kokia eilė jau rikiuojasi prie starto linijos – A.Paulauskas, K.Prunskienė, V.Uspaskichas, J.Imbrasas. O kaipgi be A.Zuoko? Vien įgudę politinio cirko meistrai!
Jei į valdžią ir nepateks, vis tiek spės palinksminti. Ko daugiau reikia mūsų rinkėjui?