ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas atsako į „Ūkininko patarėjo” klausimus, kodėl žemdirbių savivaldai nepavyko perimti iš valdžios tų žemės ūkio administravimo funkcijų, kurios biurokratinėms įstaigoms demokratinėse šalyse nepriklauso.
- Kodėl Rūmai vis dar neturi tiek įtakos, kiek troško, kad galėtų keisti ir tobulinti valstybės žemės ūkio politiką?
- Galėčiau ginčytis, kad Žemės ūkio rūmų svoris ir reikšmė dabar per menki. Žemės ūkio rūmai turi pakankamai darbo, stengiamės įgyvendinti „europinius” projektus. Pati Žemės ūkio ministerija oficialiai vadina Rūmus svarbiausiais socialiniais partneriais. Daugiau nei prieš pusantrų metų prabilome apie ŽŪR permainas, nes buvome (ir esame) įsitikinę, kad žemdirbių savivalda tarpukario Rūmų pavyzdžiu turi perimti iš valstybės institucijų tas funkcijas, kurios joms nebūdingos. Viena iš priežasčių, kodėl nutrūko ŽŪR permainos - pačioms žemdirbių asociacijoms, organizacijoms neužtenka entuziazmo, „ugnelės” pasiryžti reformoms. Bet pasitvirtino ir kai kurios žemdirbių abejonės, ar ŽŪR pertvarka gali būti sėkminga.
- Rūmų vadovybė ketino įvesti privalomą savivaldos mokestį ūkininkams, kad nereikėtų labai priklausyti nuo valdžios malonės. Ar dar galvojama apie tai?
- Finansinė nepriklausomybė nuo valdžios institucijų buvo siejama su privaloma ūkininkų naryste Žemės ūkio rūmuose. Pavyzdžiui, taip tvarkosi senųjų ES valstybių (Prancūzijos, Vokietijos) žemdirbiai. Tačiau sužinojau, kad privalomą narystę visuomeninėse organizacijose, politinėse partijose draudžia Lietuvos Konstitucija. Svarstėme ir kitus variantus. Tarkime, tokį atvejį, kai dalis surenkamų žemės mokesčių atitektų žemdirbių savivaldai. Tačiau galų gale tai tebūtų tas pats biudžetinis finansavimas, koks yra dabar. Trims pagrindinėms savo veiklos kryptims – kooperacijai, žemdirbių savivaldos plėtrai ir gamybiniam mokymui – Žemės ūkio rūmai ir taip gauna valstybės paramą. O to, kas mums bene svarbiausia – žemdirbių teisių gynimo – iš biudžeto finansuoti neleidžia įstatymai.
Žemės ūkio rūmų narės – augalininkystės, gyvulininkystės, profesinės, kultūrinės, bendruomeninės organizacijos, rajoninės žemdirbių asociacijos - iki šiol nesutaria dėl būdų lėšoms ŽŪR veiklai surinkti. Skiriasi ir nuomonės, kaip jas panaudoti, kokių kredito įstaigų sąskaitose laikyti.
Praėjusią savaitę susitikome su ministro pirmininko kancleriu Deividu Matulioniu. Kalbėjomės apie Žemės ūkio rūmų pertvarką. Juk Vyriausybės programoje numatyta skatinti žemdirbių savivaldos iniciatyvas ir savarankiškumą, iš valstybės institucijų Žemės ūkio rūmams perduoti dalį įgaliojimų, kuriuos patys žemdirbiai galėtų geriau atlikti. Kancleris D. Matulionis paprašė konkrečių siūlymų. Beje, juos jau buvome parengę ir pateikę prieš metus. Šį kartą, be kita ko, bandėme įtikinti kanclerį, kad Žemės ūkio rūmai geriau už regioninius aplinkos apsaugos departamentus galėtų stebėti, kaip ūkininkai laikosi aplinkosaugos reikalavimų. Aplinkosaugininkams rūpi atrasti kuo daugiau pažeidimų, o Rūmai stengtųsi padėti ūkininkams laikytis nustatytų taisyklių. Kitaip sakant, ne tik prižiūrėtų, bet ir konsultuotų.
- Rūmai planavo kuruoti valstybės įmonę „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, Valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą, perimti Žemės ūkio ministerijos turimą Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos steigėjos teisių dalį, gauti nemažai savivaldybių žemės ūkio skyrių funkcijų, taip pat valdyti Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centrą bei Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą. Ar dar tebeturite tokių ambicijų?
- Vyriausybė tarsi ir patikėjo mums organizuoti veislininkystę. Gyvulių veislininkystės asociacijų veiklos, finansavimo priežiūra suteikta Rūmams. Taigi pirmas nedidelis žingsnis žengtas. Tačiau prieš metus tikėjomės daugiau.
Iš tiesų ŽŪR galėtų geriau atlikti ir daugelį rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių funkcijų. Tačiau šiuo atveju jausmai nugali protą. Kiekviena įstaiga įsitikinusi, kad dirba puikiai, todėl nori išlikti, visuomet gauti pinigų iš biudžeto. Štai kilo didžiulis pasipriešinimas, kad įmonė „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ „neatitektų“ Žemės ūkio rūmams. Bet pati ši tarnyba iš to būtų tik laimėjusi. Ko gero, kito kelio ir nėra, anksčiau ar vėliau „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ bus patikėta žemdirbių savivaldai, bet jau turinti mažiau darbuotojų, prasčiau finansuojama, neįgyvendinusi užsibrėžtų tikslų. Praėjo tie laikai, kai valstybės visiškai išlaikoma „Gyvulių produktyvumo kontrolė” galėjo palengvinti ūkininkų gyvenimą – atsiųsti savo darbuotojus į ūkius, surinkti pieno mėginius, sutvarkyti dokumentus. Dabar šis „malonumas” gyvulių augintojams jau pasidarė per brangus. Ūkininkas juk dalį darbo gali ir pats padaryti – paimti mėginius iš savo karvių, o dokumentais pasirūpintų specialistai.
Kažin, ar valstybė bus pajėgi ir toliau finansuoti ūkininkus „aptarnaujančias“ tarnybas bei įmones. Žemės ūkio ministerijos užduotis – kurti agrarinę politiką, finansuoti ją ir kontroliuoti, kaip panaudojamos lėšos tai politikai įgyvendinti. O konkrečius darbus turi daryti patys ūkininkai - nuspręsti, kokios veislininkystės kryptys perspektyviausios, kaip pigiau ir geriau kontroliuoti gyvulių bandas. Kas gi kitas, jeigu ne žemdirbys, geriausiai išmano savo verslo specifiką?!
Nemanau, kad žemės ūkiui reikia tiek daug valstybinių įstaigų. Visiems aišku, kad ES suteiktų pieno kvotų Lietuva neįvykdo. Ko gero, padėtis nesikeis iki pat 2015 m., kai Europos Komisija apskritai panaikins kvotas. Tad pieno kvotų administravimas – tuščias darbas, kuriam irgi eikvojamos biudžeto lėšos. Žemdirbių savivalda tokiu atveju tikrai nuspręstų kokius 3-4 metus pataupyti mokesčių mokėtojų pinigus.
- Žemės ūkio rūmai tikėjosi administruoti ir prieš porą metų įkurtą Lietuvos kaimo tinklą. Ūkininkai ir kaimo žmonės piktinasi, kad iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamo tinklo veikla uždara, viešai beveik negirdėti apie jo nuveiktus ir planuojamus darbus, neaišku, kam tinklo sekretoriatas išleidžia visam Lietuvos kaimui skirtus europinius pinigus. Kodėl iki šiol Kaimo tinklo administracija viešai neprisistato kaimo žmonėms, nepapasakoja apie savo veikos gaires, nors tai buvo žadėta padaryti dar pavasarį vykusioje tarptautinėje „AgroBalt” parodoje?
- Nedrįsčiau tvirtinti, kad kaimo tinklo projektams skirtos lėšos išleidžiamos neskaidriai. Nelabai buvo aišku, iš kokių pinigų toliau bus rengiamos žemės ūkio parodos, Derliaus šventės, Metų ūkio konkursai, apmokamos Lietuvos ūkininkų delegacijų kelionės į užsienį patirties semtis. Nuspręsta visa tai finansuoti iš tinklo biudžeto. Ir tam skiriama gana daug tinklo lėšų. Žemės ūkio rūmai taip pat priklauso Kaimo tinklo projektų atrankos komitetui. Informacijos apie tinklą, gerai paieškojus internete, irgi galima rasti.
Kaimo tinklas tikrai atrodytų kitaip, jeigu jį administruotų žemdirbių savivalda, o tinklo sekretoriatas būtų įsikūręs Žemės ūkio rūmuose. Tinklo tiesioginė paskirtis – padėti geriau įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą (KPP), įsiklausant į kaimo žmonių nuomones. Jeigu KPP projektai kartais stringa arba sužinome, kad reikia perskirstyti pinigus iš vienos KPP krypties į kitą, palengvinti sąlygas ES paramai gauti, vadinasi, Kaimo tinklo veikla ne visiškai ideali, jo sekretoriatas nepakankamai dėmesingas „balsams iš apačios”.
- Norint pertvarkyti Rūmus naujiems uždaviniams, reikia keisti ŽŪR statutą. Tai buvo ketinama padaryti 2009 m. spalio mėnesį surengtame Rūmų suvažiavime. ŽŪR pertvarką galutinai buvo tikėtasi baigti šiemet spalio-lapkričio mėnesiais pagal naująjį statutą sukviestame Rūmų ataskaitiniame-rinkimų suvažiavime. Ar Rūmų pertvarkos planai jau visiškai palaidoti?
- Tik ŽŪR suvažiavimas gali keisti Rūmų statutą, struktūrą. Jokiai darbo grupei ar ŽŪR prezidiumui tokių įgaliojimų nesuteikta. Kitais metais turi vykti „planinis” ataskaitinis-rinkimų suvažiavimas (ŽŪR suvažiavimai šaukiami kas treji metai, paskiausias surengtas 2008 m. kovo 28 d.). Įprasta, kad prieš kiekvieną tokį ŽŪR forumą padažnėja kalbos apie Rūmų ateitį, paskirtį, strategiją. Kai stojau vadovauti Rūmams, tariau sau: svarbiausi mano uždaviniai - šiuolaikinė ŽŪR struktūra, principinga Rūmų laikysena bendraujant su valdžia ir socialiniais partneriais, nauji žemdirbių savivaldos finansavimo šaltiniai, jų paieškos. Tai ir darome.