Tad jų vaikai, užuot kaupę žinias mokykloje, bastosi po taborą. Net ir sulaukę įspėjimų bei gavę baudas, čigonai neskuba varyti vaikų į mokyklą.
Šiuo metu renkama informacija, kiek apskritai yra mokyklinio amžiaus čigonų vaikų, kokias mokyklas jie turi lankyti ir kiek jų jas lanko.
„Anksčiau tokių duomenų nerinkdavome, neišskirdavome. Tai tikrai didelė problema. Daugiau čigonų vaikų mokyklos nelanko nei lanko. Tėvai nemano, kad jų vaikams reikalingas išsilavinimas.
Dažnai jie net nesivargina paaiškinti, kodėl jų vaikai neina į mokyklą”, – sakė Vilniaus savivaldybės Vaiko ir šeimos priežiūros poskyrio vedėja Zina Bubulienė.
Naujininkų vidurinės mokyklos, kurią šiuo metu lanko 31 čigonų tautybės vaikas, direktorius Gediminas Urbonas teigė, jog retas iš jų baigia mokyklą.
Rekordas – iki 8 klasės mokslus krimto vienas berniukas ir net iki 10 klasės mokyklą lankė mergaitė.
„Čigonų vaikai nedega noru mokytis.
Uoliausiai pamokas lanko pradinukai, nes jie gauna ir nemokamą maitinimą. O vėliau – kaip Dievas duoda. Dažniausiai jie mokslus meta”, – pasakojo mokyklos direktorius.
Jis nepastebėjo, kad dėl čigonų mokykloje kiltų kokių nors konfliktų.
Moksleiviai seniai apsiprato, jog mokosi su čigonų vaikais, ir niekas dėl to nekelia problemų.
Naujininkuose esančioje mokykloje čigonai mokomi nuo 2001 metų.