„Lenkai kai kurie protingesni supranta, kodėl mes atsargiai
žiūrime į tokias perspektyvas ir kodėl mums tai būtų labai
jautri vieta. Iš tikrųjų jautresnė, negu pavyzdžiui, lenkiškas
užrašas“, - kalbėdamas apie tautinių mažumų padėtį Rytų
Lietuvoje sakė V.Landsbergis.
Lenkijos politikai ne kartą yra raginę Lietuvą įteisinti
pavardžių rašybą ne vien lietuviškais rašmenimis, leidžiant
dokumentuose rašyti raidę w, kuri populiari lenkų kalboje, bet
kurios nėra lietuvių kalbos abėcėlėje.
Kritikai sako, kad rašyba nelietuviškais, nors ir lotyniškos
abėcėlės, rašmenimis gali prieštarauti Konstitucijos nuostatai
dėl valstybinės lietuvių kalbos.
Apžvelgdamas Rytų Lietuvos situaciją, V.Landsbergis taip pat
aiškino, kad Vilniaus rajone yra politinių jėgų politikų,
dirbančių šio regiono izoliacijai.
Jo teigimu, ten gyvenantys lietuviai yra šantažuojami leisti
savo vaikus į lenkiškas mokyklas ar darželius.
„Tai yra toks socialinis šantažas. Net mažas teroras. Ir vis
tiek žmonės veda vaikus į lietuviškus darželius ir lietuviškas
mokyklas, net patirdami tuos perspėjimus, gąsdinimus. Tai nuteikia
šiek tiek optimistiškiau, kad gyvenimas turi ir sveikų pagrindų“,
- šeštadienį sakė V.Landsbergis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos lenkų problemos yra
Lietuvos vidaus reikalas ir tai nėra trikdis geriems Lietuvos ir
Lenkijos dvišaliams santykiams, kaip dažnai bandoma pateikti.
„Didieji broliai niekada nebūna visai patenkinti, svarbu, kad mes
patys būtume patenkinti ir sąžiningi tuo, ką darome tų žmonių
gerovei“, - dėstė V.Landsbergis
A.Kubilius savo ruožtu aiškino, kad Rytų Lietuvos regionui,
kuris esą darosi vis uždaresnis bei atsilieka ekonominiu ir
socialiniu išsivystymu nuo analogiškų rajonų prie didžiųjų
Lietuvos miestų, reikia skirti ypatingą dėmesį.
A.Kubiliaus manymu, būtina į šį regioną pritraukti
investicijas, spartinti struktūrinių fondų įsisavinimą ir
nedelsiant spręsti tokias įsisenėjusias problemas kaip nedarbas,
žemės nuosavybės atkūrimas.
„Jeigu visoje Lietuvoje nuosavybės yra grąžinta 98 proc.
žemės, Šalčininkų rajone 95 proc., tai Vilniaus rajone tik 80
proc.“, - pažymėjo premjeras.
A.Kubilius taip pat akcentavo būtinybę vietinei valdžiai
rūpintis Rytų Lietuvos regione gyvenančios lietuvių mažumos
poreikiais taip, kaip esą tai daro Vyriausybė nacionaliniu mastu
lenkų mažumos atžvilgiu.
Siūlo galvoti apie liaudį neraminančius klausimus
Be to, jis akcentavo, kad partija, norėdama gauti rinkėjų
palaikymą, turi orientuotis į jiems šiandien rūpimas problemas ir
per daug palankumo nesitikėti už ateityje prognozuojamą gerą
gyvenimą.
Kalbėdamas apie kitų metų biudžetą, jis taip pat kritikavo
tai, kaip kokiais motyvais Vyriausybė motyvavo nekilnojamojo turto
mokesčio neįvedimą.
„Nesiruoškime, kad vien šviesios ateities perspektyva mums duos
pakankamai politinių dividendų. Turime rodyti pozityvius labai
svarbius žmonėms žingsnius šiandien“, - aiškino V.Landsbergis.
Savo pasisakymą posėdyje jis pradėjo pastabomis, kad
praėjusiame partijos tarybos posėdyje iškėlus mintį imtis
veiksmų dėl maisto produktų kainų, tai nebuvo iškart padaryta -
konservatoriai esą nesugebėjo savo idėjos pranešti visuomenei
pirmieji. Konservatorius taip pat kritikavo Vyriausybę dėl per
didelių simpatijų laisvajai rinkai.
„Mūsų pozicija pasidarė dviprasmiška nepaisant to, kad
taryboje lyg ir buvo vienareikšmiškai apie tai pašnekėta.
Įsijungė laisvosios rinkos ir ekonomikos ekspertai, ir mes kartojome
iš dalies laisvosios rinkos tariamus argumentus, kad nieko nereikia
daryti, kad neteisinga būtų ką nors daryti, nes esame pasiskelbę,
kad pas mus laisva rinka“, - dėstė V.Landsbergis.
Anot jo, „ta laisva rinka, kaip žmonės mato ir rašo, yra
keturių didelių tinklų kontroliuojama rinka, ypač mažmeninėje
maisto prekyboje, ir jiems nėra jokių problemų padaryti judesius
kainų politikoje vienu metu“.
„Tai yra problema ir konservatorių nevisai tobulo darbo
pavyzdys“, - aiškino V.Landsbergis, pažymėjęs, kad tai nekelia
partijos populiarumo.
Kainų reguliavimą socializmu vadinantieji ir to vengiantys esą
sulauks, kad „socialistai ateis ir turės žmonių palankumą“. Jis
aiškino, kad nebūtinai atsiliepdamas į žmonėms rūpimus dalykus
esi populistas.
V.Landsbergio vertinimu, Vyriausybė suklydo ir netinkamai
aiškindama, kodėl neįveda, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto
mokesčio.
„Kažkoks pasikartojantis argumentas - turto mokestis neišspręs
problemos. Ministras Algirdas Šemeta kažkur kažkada pasakė, kad
ką čia mes - surinksime 100 milijonų litų, ar verta dėl to ką
nors daryti. Žmonėms, kuriems liepia veržtis diržus, girdint, kad
100 milijonų litų neverta nė užsiimti, nelabai gerai skamba. Jeigu
galime gauti dar litą į biudžetą, rinkime tą litą į biudžetą,
nors jis išspręs daug ar ne, nežinau“, - kalbėjo V.Landsbergis.
Kalbėdamas apie partijos „kokybę“, jis taip pat pabrėžė
būtinybę griežtinti priėmimą į partiją.
„Priimami į partiją nauji žmonės, ateina jie į
vadovaujančias pareigas ir po mėnesio jiems iškeliamos
baudžiamosios bylos“, - nerimavo V.Landsbergis.