Audrius seniai svajojo apie galimybę savo ūkyje perdirbti ir savo jėgomis realizuoti pagamintą produkciją. Šviežių, natūralių ir kokybiškų produktų visuomet vylėsi įsigyti ir vartotojai. Šiandien tokią galimybę turi ir vieni, ir kiti.
Susumavus konkurso „Metų ūkis“ rezultatus už daugiašakio ūkio plėtrą ir pažangų ūkininkavimą Audriui Banioniui Kauno rajone pripažinta pirmoji vieta.
Eksperimentai
Kad patikėtum, jog simentalių veislės galvijai labai draugiški ir atpažįsta savo šeimininką, reikėjo tik sykiu su ūkininku nuvykti į ganyklą, kur ganosi per 100 šios veislės galvijų banda. Audriui išlipus iš automobilio pakako tik suūkauti ir po minutės būrys galvijų skubėdami artinosi savo šeimininko link. Net baugu darėsi tai matant. Regėjosi, kad toks būrys stambių galvijų sutryps ūkininką. O šis šypsodamasis iš tolo sveikinosi su savo gyvuliais ir iš krepšelio dalijo po riekę atsineštos duonos...
- Simentaliai - jaukūs ir greitai augantys gyvuliai. Jų raumenys gerai išvystyti, skerdienos išeiga 57-60 proc., mėsa geros kokybės, - sako Audrius. Simentalių svoris nujunkant (kai prieauglis būna 7-8 mėnesių) siekia 280-340 kg, suaugę galvijai sveria 700-1300 kg.
Įsirengti skerdyklą ir pasistatyti mėsos perdirbimo cechą Audrių paskatino paties atliktas eksperimentas, kurio metu įsitikinta, jog taip dirbti bus ekonomiškiau.
- Ateina, būdavo, laikas parduoti gyvulius, supirkėjai jaučia, kad neturiu kito pasirinkimo, spaudžia sutikti su mažesne kaina, - prisimena Audrius. – Vadinasi, būtina dirbti kitaip... Būtina ieškoti kelių, kaip dirbti pelningai.
Tokiai minčiai jį paskatino ir ūkininkų turgelių iniciatorius Mindaugas Maciulevičius. Daugiašakio A. Banionio ūkio kryptis tokiam sumanymui buvo kaip tik, nes jo ūkyje buvo mėsos, duonos ir pieno.
Paskerdęs ir perdirbimo ceche apdorojęs mėsą ūkininkas pajuto akivaizdų kainų skirtumą, o lėšos, kurios būtų atitekusios supirkėjams ir perdirbėjams, liko jo paties kišenėje. Dėdamas litą prie lito, Audrius jau galėjo įkurti naujų darbo vietų, pasikviesti į ūkio cechus tą darbą išmanančius specialistus.
Įsitikinimai
A.Banionio ūkyje įgyti praktikos turi galimybę ir būsimieji veterinarijos gydytojai. Kadaise pats baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją, Audrius šiandien gamybinėms praktikoms priima studentus.
Ūkyje, kuriame veikia skerdykla, mėsos perdirbimo cechas, duonos kepykla, tvarte kriuksi penimos kiaulės, fermoje stovi 160 melžiamų karvių ir auga simentalių bei holšteinų veislės galvijai ir auginama javų bei žolių pašarams, šiandien dirba 90 žmonių. Visiems jiems darbo per akis.
Audrius šiandien įsitikinęs, jog daugiašakis ūkis – didelis pliusas. Nors žemės ūkio konsultantai jam dar prieš keletą metų patarė, jog reikia labiau specializuotis, o ne plėtoti keletą ūkininkavimo krypčių, ūkininkas lieka prie savo nuomonės.
Iš A. Banionio ūkio „Pieno žvaigždėms“ kasdien išvežama per 3 t pieno, ūkininkas perdirbėjams jį parduoda „žalią“. Holšteinų veislės melžiamųjų karvių pienas labai geros kokybės, jo riebumas 4,8-5 proc., baltymai vertinami 4 proc. Karvės produktyvios, dar vasarą buvo atvejų, kad iš kai kurių karvių buvo gaunama po 30 l vakarinio melžimo pieno.
Kalbėdamas apie rajono ūkininkus, Kauno rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika tik geru žodžiu minėjo A. Banionį ir sakė, jog jis labai rimtai žiūri į savo verslą, niekada nedejuoja, pats stengiasi ir geba rasti išeitį iš įvairių situacijų.
O nesėkmių juk pasitaiko ir jų neišvengsi. Susirgo gyvulys, sugedo transporteris – į darbo valandas nežiūrėsi. Kai šį rugpjūtį praūžęs škvalas nuplėšė veršidės ir gyvenamojo namo stogus, kai be elektros liko visas ūkis, buvo rūpesčių, nes nebeveikė šaldymo kameros, melžimo aikštelė, pieno perdavimo linijos, kepykla...
Ir javams bei rapsams škvalas pakenkė, kukurūzų lauką nuniokojo. Jeigu iš kukurūzų lauko buvo tikėtasi 1600 t žaliosios masės, tai vos 500 t jos tesusmulkino. O grūdų, kaip visada, savo ūkyje tiek neužsiaugina, kad kepyklos poreikius patenkintų, miltų kepiniams nusiperka.
Dabar Audriaus ūkyje jau yra nupirkti generatoriai, nes visomis atsargomis, pasak ūkininko, turi pasirūpinti pats ir būti viskam pasirengęs.
Vertybės
A.Banionio ūkio gamybiniame centre šiuo metu dirba statybininkai, vyksta pastatų renovacijos darbai, nes sumanymų ūkio šeimininkas turi nemažai. Vyrai tvarko aplinką ir fermas, šalia kepyklos cecho atnaujins patalpas, kad čia dirbantiems žmonėms būtų jaukiau.
- Džiaugiuosi ir pasitikiu žmonėmis, kurie dirba su manimi, be jų būčiau kaip be rankų, - sako konkurso „Metų ūkis 2010“ Kauno rajone pirmosios vietos laimėtojas A. Banionis.
Gera girdėti, kaip pagarbiai Audrius kalba apie savo motiną, tėvą, kuris dar jį mažą mokė kiekvieną pradėtą darbą baigti iki galo, apie brolius ir seserį, su kuriais džiaugsmais ir rūpesčiais gali bet kada pasidalyti.
Santūrus, imlus ir darbštus jaunėlis, užaugęs penkių vaikų šeimoje, šiandien tai vertina ir supranta, jog namai – didelė vertybė ir džiaugsmas bet kokiu gyvenimo atveju.
Paklaustas apie ūkininkavimo sėkmę, galimybę išgyventi sunkmečiu ir riziką įsivelti į skolas, Audrius turi savo griežtą nuomonę: visus darbus, kiek įmanoma, atlik savo arba tik patikimų bičiulių lėšomis, nesiskolink iš bankų! Ir jeigu ko imiesi – atlik iš širdies. Toks Audriaus sėkmės principas.