„Skulptūros įtrauktos į kultūros vertybių registrą kaip
istorinė vertybė“, - BNS sakė kultūros paveldo departamento
vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Jolanta Miškinytė.
Ji komentavo po to, kai diskusija dėl skulptūrų vėl atgijo
žiniasklaidos priemonėms praeitą savaitę sulaukus pranešimų,
kuriuose piktinamasi aiškiai matoma sovietine simbolika šalies
sostinės centre.
Kaip BNS informavo Vilniaus apskrities vyriausiame policijos
komisariate, šiam kultūros paveldo objektui taikomos sovietinius
simbolius draudžiančio įstatymo išimtys.
Pasak tarptautinės teisės specialisto Dainiaus Žalimo, kitoks
teisinis vertinimas nėra galimas, o sprendimas ant Žaliojo tilto
eksponuoti ar ne paminklą su kūju ir pjautuvu yra politinis.
„Politinis vertinimas čia ir yra, kokius paminklus mes norime ir
kuriose vietose eksponuoti“, - BNS sakė D.Žalimas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse teigiama, jog
nacistinių ar sovietinių simbolių platinimas, naudojimas
susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba kitoks demonstravimas
užtraukia 500-1000 litų baudą, o daiktas, kuris buvo
administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas.
Tačiau minėtoji atsakomybė negresia tuomet, kai simboliai
naudojami visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties
įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, taip pat meno
tikslais.
Kūjis su pjautuvu vaizduojami vienoje sostinės centre ant
Žaliojo tiltų esančių skulptūrų, karių laikomos vėliavos
smaigalyje.
Dabartinio Žaliojo tilto projektą parengė tuometinio Leningrado
projektavimo institutas „Projektstalkonstrukcija“, tiltą pastatė
rusų kariuomenės inžinerinis dalinys. 1952 metais tiltas papuoštas
keturiomis kareivio, darbininkų, valstiečių ir studentų
skulptūromis.