„Batka” mūsų neatremiamajai pirmajai damai žarstė tokius komplimentus ir pažadus, jog atrodė, kad atgimsta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.
Tačiau po šio viltingo pasimatymo praėjus kiek daugiau nei savaitei paaiškėjo, jog ne viskas taip gražu, kaip atrodo.
Kas atsitiko? Gal tas baltarusių tėvas kurčias kaip koks buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras V.Ušackas? O gal tiesiog dar nesusitupėjęs džentelmenas?
Kad ir kaip būtų, akivaizdu, kad mūsiškės Plieninės magnolijos žavesio strėlės ne tik nepradūrė, bet net nepažeidė storos jo odos.
Pirmiausia iš Minsko atskriejo žinia, kad tenykštė valdžia atsisakė registruoti opozicinę Baltarusijos krikščionių demokratų partiją.
O juk prisimenate, kaip A.Lukašenka karštai žadėjo D.Grybauskaitei tapti ne tik politiniu vegetaru, bet ir grynakrauju demokratu!
Tačiau tai dar būtų pusė bėdos. Politika yra politika. Juk mums, regis, svarbiausia ekonomika. Pavyzdžiui, visų venesueliečių tėvo draugo H.Chavezo naftos tranzitas į Baltarusiją per Klaipėdą.
Dar prieš tą mūsų prezidentės vizitą A.Lukašenka niurzgėjo, kad brangininkais lietuviais yra nusivylęs ir prašys tą naftą atvežti sukalbamesnių latvių.
Per D.Grybauskaitės vizitą jau atrodė, kad „batka” apsigalvojo, o venesuelietiška nafta per Klaipėdą tekės sklandžiai. Kur tau!
Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad jeigu ir tekės, tai dar neaišku kada.
Kaip dabar jaustis prezidentei, kurios klausyti net viešai buvo pažadėjęs kaimynų valdovas?