A.Pocius tokią nuomonę išsakė po praėjusią savaitę vykusio
ES Karinio komiteto susitikimo, kuriame dalyvavo bei ginkluotųjų
pajėgų reformas ir investicijas pristatė Rusijos kariuomenės
generalinio štabo viršininkas Nikolajus Makarovas.
„Iš to pasisakymo jautėsi, kad iš jų pusės yra noras
bendradarbiauti su ES gynybinėmis institucijomis. Šiame formate
matėsi teigiamas geranoriškas tonas, kas buvo priešingai, kai tas
pats N.Makarovas pasisakė per NATO kariuomenių vadų konferenciją.
Ten jau buvo pasisakymas gynybinei organizacijai. NATO konferencijoje
buvo agresyvus tonas, priešpastatantis kai kuriuos dalykus“, - BNS
sakė A.Pocius.
Tai, kad ES yra „dimensija, kur matosi dialogas“, generolo
teigimu, rodo ir Rusijos dalyvavimas Somalio piratams pažaboti
vykdomoje Bendrijos operacijoje ATALANTA.
„Yra aiškus matomumas, kad galima bendradarbiauti. ES Karinio
komiteto pirmininkas švedų admirolas Hakan Syren taip pat pozityviai
žiūri į tą bendradarbiavimą ir į galimybes ateityje jį
plėtoti“, - aiškino A.Pocius.
Kalbėdamas apie ES gynybos politiką po Lisabonos sutarties
įsigaliojimo, Lietuvos kariuomenės vadas sakė, kad yra sudarytos
darbo grupės, kurios „atlieka namų darbus“, ką ES šalims ir
kariuomenėms reikės padaryti. Vis dėlto A.Pocius pažymėjo, kad
Lietuva karinėse ES operacijose šiuo metu yra „tik simboliškai
iškėlusi savo vėliavas“, o ateityje tai priklausys nuo politinių
sprendimų, finansavimo ir ambicijų.
„Mūsų valstybės prioritetas yra dalyvavimas NATO operacijoje
Afganistane. Todėl resursai yra metami tenai. (...) Šitoje vietoje
noriu pabrėžti, kad bendradarbiavimas su švedais, suomiais nelabai
išeina po NATO vėliava, kadangi jie nėra NATO nariai, bet yra
mūsų kaimynai. Po ES vėliava yra labai gera galimybė vykdyti tą
bendradarbiavimą ir tas regioninis bendradarbiavimas mums yra
reikalingas“, - teigė kariuomenės vadas.
Jis sakė manantis, kad ir Lietuvos politikai supranta, šalies
kariškiai turi bendradarbiauti su artimais kaimynais.