Galvijų pirklių verslą trikdo mįslingi gandai

Telšių rajone įsikūrusio centro akcininkai nenumano, kas tokias kalbas skleidžia, tuo tarpu Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas įsitikinęs, kad gandų šaltinio reikėtų ieškoti ten, kur prekiautojų verslas sudaro konkurenciją.

Vienas „Žemaitijos galvijų centro“ akcininkų stambus Telšių rajono ūkininkas ir mėsinių galvijų augintojas Petras Levenauskas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad nuo pirmųjų veiklos mėnesių jų bendrovė pajuto ūkininkų susidomėjimą ir palaikymą.

„Pamatę, kad kainos galvijų sektoriuje krinta, suskatome ieškoti naujų rinkų. Ir sėkmingai radome: mūsų parduodamais galvijais susidomėjo turkai. Jie moka brangiau nei pas mus. Tačiau kadangi jiems parduoti reikia ne vieną kitą dešimtį gyvulių, o partiją po partijos, vien tik mūsų pačių auginami galvijai jų nebūtų sudominę. Nusprendėme dirbti daugelyje aplinkinių rajonų, pagal veterinarijos ir kitų tarnybų reikalavimus įrengėme galvijų supirkimo ir surinkimo punktus. Tai nebuvo lengva, tačiau veiklą vis dėlto pradėjome.

Jaučiai išvežami į trečiąsias šalis, ūkininkai už juos gauna apie 15-20 proc. didesnę kainą, todėl susidomėjimas mūsų centro veikla iš tiesų yra didelis. Už parduotus bulius mokamos ir tiesioginės išmokos. Bet būtent jos kažkam ir tapo įrankiu kenkti mūsų veiklai.

Išsilavinęs ūkininkas į skleidžiamas kalbas nekreipia dėmesio ir savo gyvulius mums sėkmingai parduoda. Tačiau į Ūkininkų sąjungos rajonų skyrius, žemės ūkio skyrius ir kitas institucijas ėmė skambinti sunerimę smulkieji ūkininkai, kažkur girdėję, kad už galvijus, išvežtus į Turkiją ar kitas trečiąsias šalis, jiems nebus išmokėtos tiesioginės išmokos. Taip prasidėjo agitacija prieš mūsų centrą“, - pasakojo P.Levenauskas.

„Žemaitijos galvijų centro“ direktorius ir akcininkas Ignas Žilius pripažino, kad paskleista dezinformacija sumažino centro veiklos mastus, tačiau rankų sudėję nesėdi ir jie.

„Specialiai tuo klausimu važiavau į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, kuriame patikino, kad išmokas už parduotus bulius ūkininkai tikrai gaus. Už rugsėjo mėnesį parduotus galvijus jos jau apskaičiuotos ir pateiktos Nacionalinei mokėjimo agentūrai, tai mane nuramino. Šiandien mes galime pasakyti, kad tarp ūkininkų buvo paskleista neteisinga informacija“, - aiškino I.Žilius.

Tačiau kas tas kalbas skleidė ir dar skleidžia, nė vienas įsikūrusio centro akcininkas negalėjo pasakyti.

„Pas mus jau susidarė eilė, visų pageidaujančiųjų norų negalime patenkinti, nes nepakanka mašinų galvijams išvežti. Kadangi mokame brangiau, pas mus savo galvijus vežantis žmogus uždirba daugiau. Paskleistomis kalbomis mus nori sužlugdyti, tačiau kas jas skleidžia ir kam mes nepatinkame, nežinau“, - tikino P.Levenauskas.

Tuo tarpu Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas V. Rakickas sako nujaučiantis, kam galėtų būti naudinga, kad rinkoje neatsirastų naujas stiprus žaidėjas.

„Kam naudingiausia, kad jūs nepirktumėte galvijų? Įsikursite, išsiplėsite, tada jiems amen, nes užimsite gal 30 proc. rinkos. Mėsos kombinatams juk reikės mėsą perdirbti, o ne bandeles kepti. Žinoma, konkrečiai pasakyti, iš kieno lūpų tokie žodžiai išėjo, tikriausiai neįmanoma. Bet juk į tą verslą įvelta ir valdžios atstovų, visi, matyt, suinteresuoti, kad neatsirastų naujas darinys, nes tikriausiai visiems po truputį kažkas nubyra. Mėsos kombinatai perka gerokai pigiau, jiems yra atliekamų pinigų reikalingiems asmenims pamaloninti“, - įsitikinęs V.Rakickas.

Tiesa, P.Levenauskas sakė kalbų iš kombinatų negirdėjęs, be to, mano, jog „galvijų pakaks visiems, visų nesupirksime“.

Tačiau V. Rakickas laikosi savo pozicijos.

„Pavyzdžiui, vidutinis parduodamo jaučio svoris (500 kg) bus tik taip sau buliukas. Padauginame iš 80 ct, tiek daugiau jūs sumokate už kilogramą, tad už jautį ūkininkas gaus papildomai 400 Lt. O šiandien įsigalėjęs mėsos perdirbėjų monopolis mokėti kuo mažiau. Ką reiškia dešimčiai kombinatų susėdus susitarti? Ūkininkų yra 200 tūkst., jie nesusės ir nesusitars“, - dėstė Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

V.Rakickas pateikė skaičius, rodančius, kiek per du dešimtmečius Lietuvoje sumažėjo auginamų gyvulių.

„Statistika negailestinga: 1989-1990 metais Lietuvoje buvo 2,7 mln. galvijų, šiandien – vos per 700 tūkst. Melžiamų karvių Lietuvoje turime 356 tūkst., tuo tarpu prieš du dešimtmečius jų buvo milijonas. Tokia pat situacija ir kiaulių ūkyje. Kas nulėmė tokius skaičius? Akivaizdu, kad tai padarė menkos supirkimo kainos, o jas visada diktavo perdirbėjai. Veršelių iki mėnesio amžiaus iš Lietuvos pernai išvežta apie 140 tūkst. Jie galėjo pas mus užaugti iki tinkamo svorio ir tik tada keliauti iš fermų. Ir ūkininkas būtų užimtas, ir jo pajamos didėtų. O dabar nuvežė žydams, kurie tik priekinę dalį tevalgo, likučius perdirba į šunų maistą, ir visi patenkinti. Taip neturėtų būti, taip ir nebūtų, jei kainos būtų normalios. Ūkininkas greitai atsikrato veršelio ir gauna už jį 800-900 Lt. Nes jis skaičiuoja: ilgesnis laikymas mūsų sąlygomis jam neatsipirks“, - samprotavo V. Rakickas.

P.Levenauskas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad „Žemaitijos galvijų centras“ ieško metodų, kaip šį negerą procesą pristabdyti.

„Atliksime eksperimentą. Kaimo žmogus kai kuriais atvejais augintų tuos veršiukus iki didesnio svorio, bet galbūt jam tuo metu labai reikia pinigų ir jis parduoda veršelį iškart. Mes sudarysime sutartį, sumokėsime jam už veršelį, bet jis įsipareigos auginti jį toliau ir užaugusį mums parduoti rinkos kaina. Tad galvijai augs Lietuvoje, iš pradžių taip bandysime išlaikyti bent šimtą veršelių“, - sumanymo esmę dėstė P. Levenauskas.

V. Rakickas prisiminė, kaip prieš trejus metus Lietuvos ūkininkų sąjunga siūlė mėsos perdirbėjams investuoti į galvijienos auginimą, tačiau siūlymas nebuvo išgirstas, o pasekmes matome šiandien.

Išmokos vienodos, ar iškeliauja į Turkiją, ar lieka Lietuvoje „Žemaitijos galvijų centro“ superkami jaučiai keliauja į Turkiją. Iš Vembūtuose įrengto surinkimo punkto į šią šalį išvažiuoja tiek furgonų, kiek pavyksta jų išsinuomoti.

„Gyvuliai kelionėje užtrunka keturias paras, savaime suprantama, būtina laikytis visų veterinarijos ir gyvūnų gerovės reikalavimų. Galvijai reguliariai išleidžiami iš furgono pasivaikščioti, pašeriami, pagirdomi, juos apžiūri veterinarijos specialistai“, - pasakojo V. Levenauskas.

Vienu furgonu išvažiuoja 35 gyvuliai. Praėjusį penktadienį lankantis Vembūtuose, iš punkto, apžiūrėjus veterinarijos specialistams, į Turkiją išvyko du furgonai, tad Lietuvą paliko 70 galvijų. Tiek gyvulių būtų galėję papildyti mūsų perdirbimo įmonių rezervus, tačiau nugalėjo aukštesnė kaina. Ūkininkams tai tik į naudą – konkurencija, jeigu ji sąžininga, leis jiems daugiau uždirbti.

Sugrįžkime prie tos „konkurencijos“, nuo kurios pradėjome savo rašinį – apie pasklidusias kalbas, neva į trečiąsias šalis išvežtų galvijų savininkai tiesioginių išmokų neregės. Ir „Ūkininko patarėjas“ teiravosi Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre, ar tos kalbos turi kokį pagrindą. Centro ūkinių gyvūnų registro skyriaus darbuotojas Rolandas Mikaliūnas sakė, kad išmokų mokėjimas ar nemokėjimas nuo to, kur buliai išvežami, nepriklauso.

„Išmokos yra vienodo dydžio, nepriklausomai nuo to, ar buliai realizuojami Lietuvoje, Europos Sąjungoje, ar trečiosiose šalyse. Tik tuo atveju, jeigu augintojas ar prekiautojas laiku nepateikia reikiamų duomenų, augintojas išmokų gali nesulaukti, bet toks aplaidumas nesusijęs su gyvulių realizavimo vieta ir tai turi būti nedelsiant taisoma“, - sakė R. Mikaliūnas.

Tad jei kas bandė su „Žemaitijos galvijų centru“ konkuruoti, pasitelkdami į pagalbą melagingą informaciją, turės skaudžiai nusivilti.