„Aš, ar kitas Seimo narys, kuris dirba ketvirtą ar penktą
kadenciją, tai yra daugiau jau negu 15 metų, tai mes palošiame net
ir su 35 dienų atostogomis. Be abejo, tie Seimo nariai, kurie dirba
pirmą kadenciją, jie išlošia. Taigi yra šiandien paimtas tik
vidurkis, ir tai yra tik pasiūlymas, kuris nėra pats blogiausias
variantas, bet nėra ir pats geriausias“, - Žinių radijui
trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.
I.Degutienė aiškino, kad yra „labai daug žmonių“, kuriems
fiksuotos didesnės nei tradicinės 28 dienų atostogos.
„Pagal šiandien galiojančius visus teisės aktus, šiandien yra
labai daug žmonių, ypač valstybės tarnyboje dirbantiems, tai ir
mokytojai, ir dėstytojai, ir medikai, kuriems yra fiksuotos 35
dienos, o kitiems ir dar daugiau - iki 42“, - teigė I.Degutienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad jos ir keleto kitų parlamentarų
vardu įregistruotos Seimo statuto pataisos yra tik pasiūlymas, kuris
dar gali būti taisomas. Be to, ateityje esą svarstoma rengti
atskirą parlamentarų atostogas reglamentuojantį įstatymą.
Seimo pirmininkės tikinimu, oficialiai parlamentarų atostogos
yra įteisintos Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje, tuo
metu nei Latvijoje, nei Estijoje, nei Lenkijoje tai nėra
reglamentuota.
Seimo posėdžių sekretoriate praėjusią savaitę registruotu
pasiūlymu numatoma, kad už kiekvienus kadencijos metus tarp
pavasario ir rudens sesijų parlamentarams būtų suteikiamos
kasmetinės 35 dienų apmokamos atostogos. Neišnaudoję atostogų
vasarą parlamentarai jas galėtų pasiimti pasibaigus rudens sesijai,
atostogų nepanaudojus jos nebūtų nei perkeliamos kitiems metams,
nei kompensuojamos.
Toks siūlymas Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas
I.Degutienės bei Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto
Salamakino ir jo pavaduotojos Vidos Marijos Čigriejienės vardu.
Seimo statuto pataisų projektą, kuriomis būtų įteisintos
Seimo narių atostogos, yra registravęs ir Seimo narys Saulius Stoma.
S.Stoma siūlo nustatyti, kad Seimo nariui būtų suteikiamos 28
kalendorinių dienų kasmetinės atostogos, Seimo nario pasirinktu ne
sesijų metu Seimo valdybos sprendimu. Viena iš kasmetinių atostogų
dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Toks
siūlymas - artimiausias Darbo kodekse reglamentuotoms visų
dirbančiųjų atostogoms.
Seimą įtvirtinti kasmetines parlamentarų atostogas dar 2004
metais nutarimu įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT), tačiau iki
šiol šis nutarimas neįgyvendintas, nors bandymų parlamente ir
buvo.
KT 2004 metais priėmė nutarimą, kuriuo paskelbė, kad Seimo
nario mandatas yra nepertraukiamas, tačiau taip pat konstatavo, jog
Seimas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad parlamentarams
būtų įtvirtinta galimybė į kasmetines atostogas.
Metais vėliau KT išaiškino šį savo nutarimą, nustatydamas,
kad visi Seimo nariai turi būti išėję atostogų vienų metu -
tada, kai nevyksta Seimo, jo komitetų ir kitų struktūrinių
padalinių posėdžiai. „Seimas įstatymu turi teisę nustatyti Seimo
nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę, atostogų apmokėjimo
dydį, kitas sąlygas“, - rašoma išaiškinime.