Ketvirtadienį Seime buvo planuojama balsuoti dėl įstatymo
priėmimo, tačiau procedūrą teks atidėti, kadangi Etikos ir
procedūrų komisija (EPK) netarė verdikto kilus painiavai dėl
įstatyme patvirtintų nuostatų.
„Teks rytoj stabdyti Pilietybės įstatymo priėmimą. Manau, mes
artimiausiu metu rasime išeitį, kaip išeiti iš tos padėties, nes
išties mums jau irgi atsibodo, jau trečią kartą svarstome
prašymą, ar Statutas buvo pažeistas, ar ne“, - žurnalistams sakė
EPK pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Ginčus parlamente sukėlė pasiūlymas, kuriuo dviguba pilietybė
būtų leista gyvenantiems kaimyninėse valstybėse. Balsuojant po
svarstymo tokiam pasiūlymui buvo pritarta.
Tačiau vėliau Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK)
apsvarstė kitą pasiūlymą - minėtą nuostatą išbraukti, ir jai
pritarė. Tačiau šis pasiūlymas nebuvo pateiktas Seimui balsuoti
priėmimo stadijoje, nors Statutas to reikalauja.
Kaip spręsti susidariusią situaciją, kreiptasi į Etikos ir
procedūrų komisiją. Ji trečiadienį išklausė TTK vadovą Stasį
Šedbarą, tačiau nusprendė dar išklausyti ir parlamentarą
Vytautą Gapšį, kurio pasiūlymas ir „pasiklydo“ balsuojant dėl
įstatymo pastraipsniui.
Seime niekaip nepavyksta paskutiniu balsavimu apsispręsti dėl
dvigubos pilietybės galimybę išplečiančio naujos redakcijos
Pilietybės įstatymo, kurio kritikai jį sako esant
antikonstituciniu.
Pilietybės įstatymo nauja redakcija Seime svarstoma jau antrus
metus ir 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus
sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas
iš esmės.
Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros
pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę
leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo
11-ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet
ir po šios datos - jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės
pilietybę, taip pat ir su Lietuva sieną turinčiose valstybėse
gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims.
Didelė dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks
reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja
dvigubos pilietybės atvejus.
Priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina
iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo
konstitucingumo.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų
rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją,
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą
pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė
prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.