Iš Alytaus kilęs 28 metų verslininkas M.Krasnickas, sėkmingai įgyvendinantis savo verslo idėjas sostinėje, dar iki oficialaus nuotykių parko atidarymo išbandė visas parke įrengtas trasas, o renginio metu jo išraiškingą šukuoseną buvo galima matyti visur – medyje, leidžiantis lynu, vaišinant susirinkusius vyno taure.
Tik laiko pokalbiui apie tai, kaip jaunam verslininkui iki šiol pavyksta išvengti merginų ir žiniasklaidos dėmesio, Marijus suranda sunkiai. „Esu Vilniuje, tuoj važiuosiu į Druskininkus... Gal tuomet, kai grįšiu pas tėvus į Alytų?“ - šiuolaikiniame informacinių technologijų amžiuje interviu su Marijumi išeina, kaip jis pats juokauja, tarp Europos ir Honkongo – vaikinui važiuojant iš sostinės į Druskininkus.
Šiame kurorte prieš pusantrų metų perspektyvus sostinės teisininkas, be penkių minučių tuometis socialinių mokslų daktaras M.Krasnickas žengė žingsnį, po kurio jo gyvenimas ne tik apsivertė aukštyn kojomis, bet ir įgavo naujų – nuotykių ir adrenalino – spalvų.
Idėja prieš pusantrų metų įkurti Druskininkuose „One nuotykių parką“ pasiteisino su kaupu. Praėjusią savaitę verslininkas M.Krasnickas dar vieną tokį nuotykių parką atidarė ir Vilniuje. Jis pats to nevadina nei iššūkiu, nei kardinaliu gyvenimo posūkiu. „Tai tik noras kuo lengviau pasiekti kitą Nemuno krantą“, - juokiasi jaunas vyras, posūkį iš teisės į verslą vadinantis paprasčiausiu nuotykiu.
„Krizė – puiki proga pradėti galvoti, ką gali pats ir ko reikia kitiems. Mano draugai ir pažįstami, kurie į Druskininkus važiuodavo vien tam, kad išbandytų savo psichologinę ir fizinę ištvermę, patirtų adrenalino, pasikrautų savo baterijas naujai darbingai savaitei, tikrai nudžiugo, kad toks parkas atsirado čia pat, sostinėje. Šios įkurtuvės – tarsi bandymas įrodyti: kai nori, padaryti galima – imk ir daryk, o ne verk, kaip sunku“, - sako Marijus.
- Esate jaunas, perspektyvus, veiklus, pasiturintis vaikinas. Sakyk, kaip iki šiol pavyksta išvengti lietuviškų žvaigždučių likimo? Tavo gyvenimo nuotykių neaprašinėja populiarūs leidiniai, nešmėžuoji TV laidose?
- Na, nežinau, tiesiog gal todėl, kad niekada nelendu į tuos žurnalus, ne itin mėgstu ir po barus lankytis. Mano darbas ir laisvalaikis beveik nesiskiria – aktyvus poilsis, nuotykiai ir adrenalinas nuotykių parke, trasose. Ten, kur paparacai nelabai sutiks vienadienių žvaigždučių – į čia atvyksta tie, kuriuos traukia galimybė išbandyti savo jėgas, mesti iššūkį sau bei aplinkiniams ir nugalėti savyje glūdinčias baimes. Tokiose vietose skraidyti išmoksta net tie, kurie iki šiol manė esą sutverti vien šliaužioti.
- Įrenginėdami naująjį nuotykių parką Vilniuje sutvarkėte apleistą didelį miško plotą, kuriame įrengėte 5 trasas su daugiau kaip 100 rungčių. Ar bebus šiais laikais į jas kam eiti?
- Nuotykių parkai ypač populiarūs Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje, kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje.
Lietuviai – ne išimtis. Dažniausiai į mūsų parkus atvyksta žmonės, ieškantys iššūkių, adrenalino, bendravimo, naujų pažinčių, aktyvaus laisvalaikio. Vieni lankytojai ieško kuo ekstremalesnių rungčių, kiti nori daugiau skrydžių. Mes galime pasiūlyti ir viena, ir kita. Matyt, todėl ir pramogautojų netrūksta.
Svarbu ir tai, kad nuotykių parkuose siūlomos pakankamai ekstremalios pramogos kartu yra ir saugios – tai viena priežasčių, į tokius parkus viliojančių lankytojus. Be to, tai yra galimybė aktyviai leisti laiką gamtoje, pramogaujant su draugų kompanija. Pramoga prieinama visus metus ir visokio amžiaus žmonėms.
- Gal dabar, kai sėkmingai įrodėte sau, jog gerai verslo idėjai įgyvendinti nesvarbu nei turimi pinigai, nei amžius, nei laikmetis, pagalvoji, kad galėtumei siekti ko nors daugiau. Pavyzdžiui, pripažinimo, valdžios. Neketinate eiti į politiką ir derinti ją su verslu?
- Ne, ačiū. Kol kas tai tikrai ne man. Niekada net minčių tokių nebuvo – eiti į valdžią. Juk tai reiškia pasmerkti save – atiduoti savo privatumą, laiką, aukoti šeimą, sveikatą. Tam man tiesiog gaila savo laiko ir idėjų. Kita vertus, matant, kokia politika yra aplink mus, verčiau jau leistis laisvuoju kritimu iš keliolikos metrų aukščio nuotykių parko trasoje. Tačiau niekada nesakau niekada. Laikas parodys.
- Šešiolikos metų baigėte vidurinę mokyklą, po to – teisės studijos Vilniaus universitete, sėkminga advokato padėjėjo praktika, dabar – verslas. Esate, galima sakyti, svajonių jaunikis – jaunas, pasiturintis, perspektyvus. Praskleiskite asmeninio gyvenimo šydą – kas ta išrinktoji, kurią vieną dieną, kiek jus pažįstu, vestuvine suknele apsirengusią pakviesite leistis lynu į Tarzano skrydį per Nemuną?
- Jokios paslapties čia nėra. Taip, mano širdis nėra laisva. Tačiau vietos joje užtenka tik vienai meilei – adrenalinui. Kol kas. Man patinka taip gyventi – tarp žemės ir dangaus, kai kojomis nesieki žemės, o rankomis glostai medžių viršūnes. Tai fatališka būsena, bet man ji patinka. Beje, o kažin kaip atrodytų nuotaka, besileidžianti lynu per Nemuną? Ačiū už idėją.