„DFDS Lisco” moralinę žalą įvertino taip: 500 eurų priklauso kiekvienam keleiviui, o jei jo amžius nesiekė 18 metų arba po gaisro jam prireikė ligoninės paslaugų – 1000 eurų.
Paskelbus šią naujieną interneto svetainėse, tarp komentarų atsirado raginimai nesutikti su tokiomis sumomis – esą galima išsireikalauti daugiau.
„Lietuvos rytui” susisiekus su komentaro autoriumi, jis nepanoro atskleisti savo tapatybės ir pasivadino mistiniu Jonu Petrausku. Jis tikino jau konsultavęs du kelto keleivius.
„Keltas, imdamas pinigus už bilietus, maistą ir panašiai vakarietiškomis kainomis, siūlo kompensacijas kaip trečiųjų šalių piliečiams”, – aiškino interneto anonimas.
Jo teigimu, pasisamdžius gerą psichologą ir nustačius avarijos poveikį psichikai, sugebėjimui mokytis, dirbti, galima reikalauti gerokai didesnės – net 20–30 tūkst. litų kompensacijos.
Anot „DFDS Lisco” atstovo Vaido Klumbio, šiuo metu apie 85 procentus „Lisco Gloria” keleivių jau atsiuntė netekto turto sąrašą. Kartu su atlyginimu už jį rengiamasi mokėti ir moralines kompensacijas.
„Mūsų niekas neragino ir nereikalavo taip elgtis, nusprendė pati kompanija. Gyvename teisinėje valstybėje: jei kam nors kompensacijos dydis atrodo per menkas, galima kreiptis į teismą”, – sakė „DFDS Lisco” atstovas.
Bylinėtis įmanoma
Regina Derkintytė, Klaipėdos advokatų kontoros „Averus” teisininkė
„Vežėjas nurodė besivadovaujantis 1974 metų Atėnų konvencija, kuri riboja laivo savininko atsakomybę tik tam tikrais atvejais: žuvus keleiviui, jam susižalojus ar praradus bagažą. Tačiau neturtinės žalos ribų šioje konvencijoje nėra numatyta.
Taip pat „DFDS Seaways” nurodo, kad vežant keleivius jūra galioja Lietuvos Respublikos teisė. Tad neturtinę žalą teismas gali priteisti tik įstatymų numatytais atvejais – pavyzdžiui, jei žala atsirado dėl sveikatos sutrikdymo.
Kreipdamiesi į teismą keleiviai turėtų įrodyti, kad dėl gaisro laive jie patyrė šoką ar stresą, kurių pasekmės viršija vežėjo pasiūlytą kompensaciją. Paprastai tokiais atvejais teismuose reikia pateikti tinkamus dokumentus – ligos istorijos išrašus, vaistų įsigijimo kvitus ir pan.
Priteistini neturtinės žalos dydžiai priklauso nuo įvairių aplinkybių. Sveikatos sužalojimo atveju sumos gali svyruoti nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių litų.”