Žiūrėkite reportažą.„Dabar čia mūsų bažnyčia”, – susirinkusios aplink kapinėse kūrenamą laužą juokauja Margionų moterys. Kasdien maždaug trisdešimt šio kaimo gyventojų susirenka kalbėti rožinio, giedoti giesmių, melstis.
„Iš vaikystės atsimenu, kad laužą kapinėse kūrendavome tik vieną dieną – per Vėlines.
Bet maždaug prieš keturias dešimtis metų Kabelių klebonas liepė melstis aštuonias dienas”, – prisiminė Margionyse gyvenanti Danutė Kvaraciejienė.
Mat skaičius aštuoni simbolizuoja bažnyčios globą, Kristaus prisikėlimą. O margioniškiai kapinėse mirusiesiems meldžia visuotinių atlaidų.
Malkų į kapines margioniškiai prisineša visai savaitei.
Laužas užkuriamas vis toje pačioje vietoje, kur nėra kapų.
Pasistatę suolus, kaimo gyventojai čia kasdien praleidžia daugiau nei po porą valandų.
„Pasimeldę prisimename mirusiuosius, kartais paverkiame, kartais pasijuokiame”, – pasakojo Agota Bakanauskienė.
Ankstesniais metais Margionių žmonės prie laužo kapinėse susirinkdavo vakare, kai pašerdavo gyvulius, pamelždavo karves. Dabar ateina dieną, nes gyvulių jau retas turi.
Margionių kaimo gyventojai kapinėse kūrenamai ugniai jokių mistinių galių neteikia.
Anot jų, laužas kuriamas, kad būtų šilčiau, jaukiau.
Senovėje Margionyse Vėlinės buvo vadinamos Uždūšinėmis, Dziedais arba Ilgėmis. O laužai kapinėse dar neseniai buvo kūrenami greta esančiuose Zervynų, Kapiniškių kaimuose. Tačiau ten šis paprotys išnyko.