Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai kritikuojamas įstatymas
priimtas 88 Seimo nariams balsavus už, 8 - prieš, 25 susilaikius.
Tiek balsavusių už, tiek pasisakiusių prieš buvo visose Seimo
frakcijose.
Priėmęs naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina
kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad iki įstatymui
įsigaliojant būtų tartas verdiktas dėl jo konstitucingumo.
Pilietybės įstatymo nauja redakcija Seime buvo svarstoma dvejus
metus. 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus
sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas
iš esmės.
Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros
pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę
leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo
11-ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet
ir emigravusiems po šios datos - jei jie išvykę įgijo ES ar NATO
valstybės pilietybę.
Taip pat Seimas pritarė dar vienai prieštaringai vertinamai
nuostatai, kuri leistų išimties tvarka pilietybę suteikti Lietuvai
atstovauti ketinantiems sportininkams.
Jei įstatymas įsigaliotų, Lietuvos pilietybė išimties tvarka
galėtų būti suteikta, „kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu
mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai
atstovaujant šiuo metu ar ateityje“.
Šiuo metu įstatymas pilietybę išimties tvarka leidžia
suteikti už esamus, o ne būsimus ir numanomus nuopelnus valstybei.
Dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas
prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos
pilietybės atvejus.
Taip pat įstatyme numatyta, kad dvigubą pilietybę galėtų
turėti asmenys, kurie kitos valstybės pilietybę automatiškai
įgavo gimdami ar per santuoką.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų
rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog dvigubos pilietybės
atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau
leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais
pagrindiniam šalies įstatymui.