Po audito bendrovės „Ernst and Yang“ atliktos Lietuvos Respublikos teismų sistemos veiklos procesų analizės, iškilo grėsmė, kad bent vienuolika šalies apylinkių teismų bus panaikinti prijungiant juos prie kitų teismų.
Tarp tokių teismų, virš kurių sklando naikinimo šmėkla, - ir pirmininko Viktoro Preikšo vadovaujamas Lazdijų rajono apylinkės teismas.
Moderniuose naujuose rūmuose Lazdijos gatvėje įsikūrusią įstaigą ketinama prijungti prie Alytaus rajono apylinkės teismo. Pasak Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko V.Preikšo, prieš keletą dienų jį pasiekė Nacionalinės teismų administracijos laikinojo direktoriaus Česlovo Atkočaičio pasirašytas raštas, kuriame išdėstytos būsimos Lazdijų ir dar dešimties šalies apylinkių teismų „perspektyvos“. V.Preikšo paprašyta pareikšti savo nuomonę į rašte pateiktą auditorių ataskaitos išvadas ir siūlymus.
Anot Lazdijų teismo vadovo, į Alytų persikeltų visi keturi šiuo metu Lazdijų rajono apylinkės teisme dirbantys teisėjai, tarp jų ir pats V.Preikšas, du teisėjų padėjėjų ir keturi posėdžių sekretorių etatai. Kiti darbuotojai, kurie priklauso teismo administravimo ir aptarnaujančiam personalui, būtų atleisti, o neseniai statytas ir milijonus valstybės biudžetui atsiėjęs teismo pastatas liktų tuščias.
Tokios reformos sumanytojai tikina, kad taip būtų pasiektas vienodesnis teismų darbo krūvis, sutaupoma lėšų bei atsirastų galimybė išnagrinėti daugiau bylų.
Kaip viena iš priežasčių, kodėl reikia tokios reformos, įvardijama ne tik lėšų stygius, bet ir tai, jog Lazdijų teismo teisėjų darbo krūvis esąs gerokai mažesnis nei kitų tokio lygmens teismų teisėjų. Lietuvoje tai siektų vidutiniškai 79 bylas per mėnesį, Lazdijų gi teisėjai išnagrinėja vidutiniškai po 49 bylas per mėnesį.
Čia pat auditoriai pabrėžia, jog efektyviausiai dirba vidutinio dydžio teismai, tad mažiausius – reiktų uždaryti. Be Lazdijų rajono apylinkės teismo, išlikimo grėsmė kilo ir Druskininkų, Palangos, Visagino miestų, Skuodo, Jonavos, Širvintų, Ignalinos, Šilalės, Akmenės ir Kupiškio rajonų apylinkių teismams.
Taupydami lėšas, lazdijiškiai teisėtvarkininkai nuo metų pradžios atleido visus sargus, o pastate iki šiol neįjungtas centrinis šildymas. Perkėlimo išlaidoms vien tik Lazdijų rajono apylinkės teismui reiktų 1,8 milijono litų. Iš viso tokia reforma,spėjama, atsieitų apie 26 milijonus litų – kai kur prijungiamiems teismams ir jų darbuotojams reiktų pristatyti naujus priestatus prie jau esamų „didžiųjų“ teismų pastatų, kitur – iškiltų rekonstrukcijos ar remonto būtinybė. Palyginimui – Lazdijų rajono apylinkės teismo metinis biudžetas siekia 1,2 milijono litų.
Užmojai panaikinti Lazdijų rajone apylinkės teismą sukėlė vietos teisininkų bendrijos nepasitenkinimą ir rajono gyventojų pasipiktinimą. Pastarieji baiminasi, kad nelikus vietoje teismo, bus sunku apginti savo pažeidžiamus interesus – neturėdami lėšų būsimiems važinėjimams į teismo posėdžius žmonės numos ranka ir nesikreips į teismą net tuomet, kai nukentės nuo nusikaltėlių.
Neaišku, kiek lėšų pareikalaus įtariamųjų konvojavimas, transporto išlaidos, kai reikės sulaikytiesiems prašyti teismo leidimų suėmimams ir kt.
Antrą kadenciją Lazdijų rajono apylinkės teismui pirmininkaujantis V.Preikšas, kalbėdamas su žurnalistais, leido sau itin kritiškai pajuokauti: „Trys iš keturių Lazdijų teismo teisėjų – alytiškiai. Taigi, mums mūsų asmeninės išlaidos susitaupytų. Gal kas nenorėtų važinėti į darbą iš Lazdijų į Alytų – tuomet alytiškiai tik padėkotų už naujas darbo vietas. Uždarytame ir ištuštėjusiame teismo pastate galima būtų įrengti senelių namus, benamių prieglaudą ar naktinį klubą, jei pastatą koks verslininkas įsigytų. Galų gale, ne kiekvienas žmogus ir ne kasmet bylinėjasi, o kai išlaidos transportui pasirodys neįkandamos, tuomet gal ir iš viso neis į teismą. Taip sumažės darbo krūviai teisėjams, jie susivienodins. Idealiausia, tęsiant tokią teismų reformą, būtų palikti tik po vieną visų lygių teismą – apylinkės, apygardos, apeliacinį ir aukščiausiąjį. Ir visus būtinai – Vilniuje. Tuomet tokie rajonų centrai kaip Lazdijai liktų ramūs miesteliai, kuriuose nebaidomos galėtų vaikščioti vištos ir ant tvorų išdidžiai giedoti gaidžiai. Jokie teisėjai jų nebaidytų“.
V.Preikšas neslėpė, kad tokią, itin kritišką ir sarkastišką nuomonę, jis raštu išsakė ir Kauno apygardos teismo pirmininkui Albertui Miliniui.
Nacionalinė teismų administracija kritiškai vertina minėtos audito bendrovės ir pačios Teisingumo ministerijos užmačias teismų reformai. Pasak jų, pernai Seime irgi buvo parengtas šalies teismų administracinės reformos projektas, tačiau jis iki šiol dulka parlamentarų ir ministerijų klerkų darbo stalų stalčiuose.