Įmonėje „Juronas” vairavimo mokantis 67 metų V.Šantaras pastebi, kad Vilniuje, priešingai nei kituose miestuose, vairuotojai tampa tolerantiškesni ir vienas kitam paslaugesni.
Tačiau, kaip ir dauguma, nespėja atsižvelgti į pasikeitusias vairavimo sąlygas. Tai liudija avarijų ant slidžių viadukų gausa.
– Artėja žiema, pasikeis vairavimo sąlygos. Jūsų nuomone, kiek vilniečių ta proga reikėtų keliauti pas instruktorius pasitobulinti vairavimo įgūdžių? – V.Šantaro paklausė „Sostinė”.
– Pasikeitus vairavimo sąlygoms instruktoriaus patarimų, kaip išvengti avarijų, neužteks. Reikia įgyti įgūdžių. Pirmiausia – stabdymo.
Saugesnis stabdymas prasidėjus žiemai yra stabdymas varikliu. Tačiau jeigu aš tik patarsiu taip elgtis, vairuotojui bus sunku prisiminti. Reikia, kad vairuotojui šis veiksmas taptų automatiškas.
Kad pasikeitus vairavimo sąlygoms vairuotojai per mažai dėmesio kreipia į slidžius viadukus, liudijo neseniai įvykusi avarijų virtinė. Vėlgi aiškėja, kad nemažai vairuotojų nėra įgiję saugesnio stabdymo įgūdžių.
– Dabar daug diskusijų kyla dėl sankryžos prie Seimo rūmų, kurią tik įvykus septyniasdešimčiai avarijų pradėta rekonstruoti.
Vieni ją praminė nelaiminga, kiti – užkeikta. Jūsų nuomone, ar užtenka tik perkelti saugos saleles?
– Taip, dėl avarijų šioje vietoje jau kaltinamas antgamtinių jėgų poveikis vairuotojų sąmonei.
Ar tikrai piktosios dvasios turi įtakos eismo saugumui šioje vietoje?
Mano nuomone, avarijų priežastys sankryžoje prie Seimo rūmų labai žmogiškos – netinkamai vairuojama sukant į kairę.
Stebėdamas šioje vietoje įvykusias avarijas susidarau įspūdį, kad kairiojo posūkio manevrą vairuotojai atlieka skubotai, per dideliu greičiu įlekia į sankryžą.
Be to, važiuojant nuo senojo Žvėryno tilto pusės, koją gali pakišti ir pati tilto konstrukcija. Šis tiltas staiga kyla aukštyn ir leidžiasi į gatvę, tad vairuotojas gali trumpam patekti į vadinamąją nesvarumo būklę. Tai gali turėti įtakos vairuotojo elgesiui sankryžoje.
– Ne vienas vairuotojas, važiuojantis paskui automobilį, pažymėtą žaliu klevo lapu, yra susikeikęs – esą jei būtų jo valia, tokiems vairuotojams išvis uždraustų sėsti prie vairo. Kur didesnė problema – ar pradedantys vairuotojai nėra tinkamai parengti, ar egzistuoja psichologinė problema, kai naujokai tiesiog įsikalba, kad Vilniuje vairuoti sunku?
– Visi kažkada buvome žali, todėl piktintis tuo žaliu lapu nederėtų. Tiesa, savo elgesiu naujokas gali sulaukti kitų vairuotojų palankumo arba priešiškumo.
Tarkim, kad kiti vairuotojai nekeiksnotų naujokų, aš tokiems patariu pasukus į kairę iš karto užimti pirmąją eismo juostą, nors dabar kelių eismo taisyklės nedraudžia važiuoti ir kitomis.
Beje, reikėtų paminėti ir aplinką, tai, kas supa vairuotoją. Anksčiau mes aplinką suprasdavome tiesmukai – miestas, užmiestis, diena, naktis. Bet juk aplinka yra ir kiti žmonės – vairuotojai, pėstieji.
– Ar dažnai važinėdamas po Vilnių pastebite nelogiškų, netinkamų eismo organizavimo pavyzdžių?
– Pradėjusi dirbti Pašilaičių seniūnė Marija Jėčiuvienė paprašė apvažiuoti rajoną ir atkreipti dėmesį į kelio ženklus – ko trūksta, kur jie netinkamai įrengti.
Apvažiavęs radau dešimt vietų, kur kelio ženklai buvo vėjo ar chuliganų nuplėšti, kai kur jų apskritai niekada nebuvo. Koks geras jausmas apėmė, kai maždaug po dviejų savaičių visi ženklai buvo įrengti.
Tačiau informacijos kelio ženklus prižiūrinčioms ir įrengiančioms tarnyboms trūksta. Tarkim, prie sankryžos nėra ženklo, kad leistinas greitis – 60 kilometrų per valandą.
Važiuoji tolyn ir staiga išnyra ženklas – greitis 50 kilometrų per valandą.
Bet juk kiekvienam vairuotojui aišku, kad visoje Lietuvoje gyvenvietėse leistinas greitis – 50 kilometrų per valandą. Vadinasi, kažkur prieš tai trūksta ženklo apie leistiną didesnį greitį. Tokių pavyzdžių Vilniuje galima aptikti ne vieną.
O kokios sostinėje gyvatvorės, augančios prie gatvių? Pavyzdžiui, įvažiuojant į Laisvės prospektą nuo „Karolinos” viešbučio pėsčiųjų perėja apaugusi didžiausiais krūmais.
Todėl šioje vietoje vairuotojus mokau – žiūrėk, gal pamatysi pėsčiojo kojas. Ne žmogų, o jo kojas.
Dėl sužėlusios gyvatvorės ne viena avarija įvyko ir vienoje sankryžoje Pašilaičiuose. Absurdas – penkiasdešimt metrų šalia šios sankryžos auga aukščiausia gyvatvorė ir trukdo matomumui, o toliau – gerokai žemesnė.
Su seniūne mėginome aiškintis, kodėl taip yra. Pasirodo, gyvatvorės neleidžia nugenėti aplinkosaugininkai. Esą ji sena ir nebesužels.
– Ar Vilniuje vairavimo kultūra gerėja?
– Žinoma. Dar neseniai mokant vairavimo ir sustojus prie perėjų praleisti pėsčiųjų mokomasis automobilis per metus nukentėdavo mažiausiai po penkis kartus.
Kiti automobiliai vis suknežindavo mokomojo automobilio galinę dalį. Mat vairuotojams būdavo neįprasta, kad kas nors sustojo praleisti pėsčiųjų.
Dabar vairuotojai tolerantiškesni būna ir tuomet, kai gatvėje netikėtai užgęsta mokomojo automobilio variklis. Anksčiau dėl to imdavo žybsėti žibintais, spausdavo garso signalus.
– Vieni sako, kad vairuotojai baisiau vairuoja Vilniuje, kiti – kad Kaune. Kaip yra iš tiesų?
– Nuomonių, kad Vilniuje vairavimo stilius baisus, skleidžia mažiau patyrę vairuotojai arba atvykėliai iš provincijos. Jeigu tokiam buvo užkirstas kelias Vilniuje, jis mano, kad padėtis baisi Vilniuje. Jeigu Kaune – tai Kaune.
Kalbėdamas apie vairavimo ypatumus pirmiausia išskirčiau Kauną. Šis miestas uždaresnis, gatvėse daugiau vietinių vairuotojų. Taip yra todėl, kad į Kauną atvažiuoja mažiau žmonių nei į Vilnių. O į sostinę traukiama tvarkyti reikalų įvairiose įstaigose, pagaliau pas gydytojus.
Kaune vietiniai vairuotojai nusistatę tam tikras taisykles, kurių nėra kituose Lietuvos miestuose.
Kai nuvažiavau į Klaipėdą ir sustojau prie perėjos praleisti pėsčiųjų, mano automobilio vos nesudaužė atskriejęs kitas automobilis.
Uostamiestyje vairuotojai nelinkę praleisti pėsčiųjų.