„Planas padarytas atmestinai, rengėjai nebenori pripažinti
padarytų klaidų, siūlo nieko netaisyti ir mums permeta atsakomybę
- „štai jūs tvirtinkite, nes esate prispausti prie sienos,
nebeturite kitos išeities“, - trečiadienį po komiteto posėdžio,
kuriame svarstytas minėtas dokumentas, BNS sakė komiteto pirmininkas
konservatorius Jonas Šimėnas.
„Aš prisiimti atsakomybės už tokias ribas nenorėčiau.
Blogiausiu atveju, jeigu jau taip mus spaudžia prie sienos,
siūlyčiau keisti įstatymą, tegu prisiima atsakomybę Vyriausybė
ir tvirtina ribas, kurios numatytos šioje schemoje“, - kalbėjo
parlamentaras.
Jo teigimu, pirmiausia negalima sutikti su Naglių rezervato
ribomis. Pagal planą, siūloma išlaikyti dabartinį jo plotą. Tuo
metu komiteto nariai mano, kad šią teritoriją reikėtų suskirstyti
į skirtingo statuso zonas, nes dabartinė situacija esanti
absurdiška.
Buvusi KNNP direktorė, dabartinė parlamentarė Aurelija
Stancikienė pasakojo, kad parko direkcijos darbuotojai dabar
priversti gaudyti per rezervato teritoriją dviračiu ar automobiliu
vykstančius žmones, jeigu šie vos nulipa nuo dviračio ar išlipa
iš automobilio. Mat pėsčiomis šioje teritorijoje vaikščioti
draudžiama.
„Esu ir J.Jučą pagavusi, ir A.Kubilių su kompanija, ir
nubaudusi, - prisiminė A.Stancikienė. - Padarėme dviračių taką
ir patys laukiame, kol žmogus nupils nuo dviračio ir baudžiame.“
Be to, rezervate draudžiama grybauti ir uogauti. Šiemet
Vyriausybės sprendimu vietos gyventojams leista tai daryti.
„Bobutė dabar eidama grybauti turi turėti ne tik asmens
dokumentą, bet ir gyvenamosios vietos deklaravimo pažymėjimą“, -
esama padėtimi piktinosi Seimo narė.
J.Šimėnas absurdu vadino ir tai, kad per rezervato vidurį eina
kelias Klaipėda-Nida.
„Žmogui negalima praeiti, tačiau automobiliu gali važiuoti.
(...) Per rezervatą konceptualiai negali būti kelio ir išmesti jo
negalima, o kelias reikalauja darbų, remonto, renovacijos“, - sakė
Aplinkos komiteto vadovas.
Todėl plano rengėjams jis pasiūlė patikslinti Naglių
rezervato ribas. Rezervato statusą raginama palikti tik teritorijai,
kurioje yra saugomos pilkosios kopos, teritorijai nuo kelio Klaipėda-
Nida iki kopų suteikti apsauginės zonos statusą.
„Čia taip pat būtų draudžiama vaikščioti“, - tvirtino
J.Šimėnas.
Anot jo, teritoriją nuo kelio Baltijos jūros link užima palvė,
kuri nėra išskirtinė nei kitur.
„Mes mąstome, kad palvė galėtų būti palikta kaip draustinis.
Ten nebūtų galima vykdyti ūkinės veiklos, bet žmogui vaikščioti
galima - grybauti, uogauti, nuo kelio link jūros nueiti,
išsimaudyti, grįžti“, - sakė J.Šimėnas.
KNNP bei jo zonų ribų plane parlamentarams užkliuvo ir
urbanistinių draustinių zonos, nes jos esančios netikslios.
„Tos vietos, kur tikrai nėra saugomų dalykų, patenka į
draustinių zonas, o tos, kurios turėtų būti saugomos, nepatenka“,
- teigė J.Šimėnas.
Anot A.Stancikienės, draustinių teritorijoje atsidūrė kai
kurie sovietmečio pastatai, gadinantys Kuršių neriją. Todėl
vėliau gali kilti problemų norint juos nugriauti ar pertvarkyti.
Valstybinės saugomos teritorijų tarnybos atstovų ir Neringos
mero teigimu, visi netikslumai esą būtų ištaisyti kituose
svarstomuose dokumentuose - tvarkymo plane ir bendrajame plane.
„Bet kiti žemėlapiai arba kitos schemos bus daromos šitos
schemos pagrindu, nes čia yra zonų ribų planas“, - nesutiko
J.Šimėnas.
Iš plano politikai taip pat siūlo išmesti Nidos aerodromą.
„Mes siūlytume truputį lanksčiau pažiūrėti ir pervadinti
šią zoną infrastruktūros zona. Pavyzdžiui, galbūt ten būtų
galima kempingą įrengti. Į Nidą atvažiavus vasarą greitai gali
atsitikti, kad nebebus kur automobilio pastatyti“, - teigė Aplinkos
komiteto pirmininkas.
Be to, komiteto nariai išsiaiškino, kad KNNP ribų planas
parengtas ant seno topografinio pagrindo.
„Tame senajame pagrinde neįvertinti dabar esantys statiniai“, -
teigė J.Šimėnas.
Pasak jo, pakeisti topografinį pagrindą turint elektroninę
naują versiją nėra labai sudėtinga.
Tačiau plano rengėjai tvirtina, kad norint pataisyti planą
pagal Aplinkos komiteto siūlymus reikėtų visą derinimo
procedūrą, kuri gali trukti iki poros metų, pradėti iš naujo.
Parlamentarai savo ruožtu tvirtino, jog tai galima padaryti per porą
mėnesių.
„Esu labai piktas, atrodo, kad jūs iš savivaldybės
tyčiojatės“, - trečiadienį išgirdęs apie politikų siūlymus
pareiškė Neringos meras V.Giedraitis.
Jo teigimu, savivaldybė pati ne kartą kėlė tuos pačius
klausimus, kai vyko dokumento derinimas, tačiau tuomet esą jos
niekas negirdėjo.
„Daroma tyčia, kad dokumentas būtų užvilkintas ir kad nebūtų
patvirtintas (...) Topografinis pagrindas šiuo atveju nėra svarbus.
Tai specialusis planas ir jis rodo tik zonas. Turime kitus dokumentus
- tvarkymo planą, bendrąjį planą, kur visai kiti masteliai. Darome
žingsnį atgal, svarstymai ne vienus metus“, - teigė meras.
Jis pabrėžė, kad dabartinį KNNP ir jo zonų ribų planą yra
suderinusios visos suinteresuotos institucijos.
Seimo Aplinkos komitetas nutarė savaitgalį vykti į pajūrį ir
vietoje apžiūrėti teritorijų ribas.
2008 metais Aplinkos ministerija pateikė Seimui nutarimo
projektą dėl KNNP ir jo zonų ribų plano tvirtinimo. Dokumente
numatyta, kad KNNP yra Grobšto ir Naglių gamtiniai rezervatai,
Karvaičių, Alksnynės, Garnių kalno, Raganos kalno, Parnidžio
kraštovaizdžio draustiniai, Angių, Hageno gūbrio geomorfologiniai
draustiniai, gamtos paminklas Urbo kalnas, Neringos talasologinis
(jūrinis) draustinis, Gintaro įlankos istorinis ir Nidos,
Juodkrantės, Preilos, Pervalkos ir Smiltynės urbanistiniai
draustiniai.
Šiuo metu Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai galioja
1994 metais Vyriausybės nutarimu patvirtinta parko planavimo schema
(generalinis planas).
2000 metais Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulinio
kultūros paveldo sąrašą.