Sodininkystės verslas: būti ar supūti?

O ką bekalbėti apie šių metų nušaldytų vaismedžių derlių. Tikimasi, kad šiemet dalį patirtų nuostolių atlygins aukštesnė obuolių supirkimo kaina, juolab kad sodai nuo šalčių, liūčių ir krušos nukentėjo daugelyje ES šalių.

Žemės ūkio rūmų iniciatyva sudaryta komisija nustatė, jog vien žiemos šalčių padaryti nuostoliai siekia apie 6,5 mln. Lt. „Kol kas apskaičiuotiems nuostoliams lėšų neskirta ir neaišku, ar tai bus padaryta, nes mūsų bėdos nelabai kam rūpi, – su nuoskauda kalbėjo Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentas ir UAB „Naradava“ sodininkystės ūkio direktorius Aloyzas Grygalis. – Palyginti su kasmetėmis išmokomis žemdirbiams, ši suma juokingai maža, nes šalčių padaryti nuostoliai bus jaučiami kelerius metus.

Be to, škvalas ir kruša sodininkus galutinai įvarė į kampą: nukentėjo užderėję obuoliai, lūžo vaismedžių šakos, derliaus sulaukta perpus mažesnio nei ankstesniaisiais metais.“

Pasak A. Grygalio, pernai „Naradavoje“ buvo priskinta apie 4, o šiemet tik apie 2 tūkst. t obuolių. Tad dalis saugyklų dabar tuščios, nes net pusę buvusio derliaus sudarė krituoliai. Tą patį sakė ir UAB „Žiežmarių sodai“ pirmininkas Alfonsas Budrevičius: „Žiemą gerokai nukentėjo `Šampion` veislės vaismedžiai ir derliaus priskinta tik apie 700 t. Desertinių obuolių saugyklose yra apie 160 t, kiti jau realizuoti kaip krituoliai“.

Patirtus nuostolius iš dalies turėtų kompensuoti padidėjusios obuolių kainos. „Iki šių metų desertinius obuolius pardavinėjome savikainai prilygstančia kaina – po 0,70–0,80 Lt/kg. Šiemet mums supirkėjai moka 1,5 Lt/kg ir daugiau, – teigė „Naradavos“ direktorius A.Grygalis. – Kitose ES šalyse jie parduodami apie 2 EUR/kg, mūsų didžiuosiuose prekybos centruose 2-3 Lt/kg, tad lietuviams tokia kaina neturėtų kelti problemų. Visi žino, kad sodininkystė – daug išlaidų reikalaujantis verslas: be sodo priežiūros darbų, desertiniai obuoliai skinami rankomis, rūšiuojami, laikomi moderniose saugyklose. O ir į prekybos centrus reikia nuvežti“.

Kita vertus, brangesni obuoliai gali atbaidyti vartotojus, tuo pačiu nukentės ir augintojai. Bet garantijų nėra, kad pavasarį jie nebrangs. „Visiems būtų geriau, jeigu vietoje 8-9 laipsnių stiprumo alaus (kuris irgi kainuoja apie 7 litus) gyventojai pirktų obuolių, – norėtų A. Grygalis. – Vieni būtų sveikesni, o sodininkams būtų didesnis atlygis už darbą“.

Tiek A. Budrevičius, tiek A. Grygalis teigė, jog krituoliai šiemet buvo itin paklausūs. Juos pirko ir vietiniai perdirbėjai, ir lenkai, ir net vokiečiai. „Iš pradžių už krituolius buvo mokama po 0,15- 0,25 Lt/kg, o baigiant sudoroti derlių jų kaina pakilo iki 0,5 Lt/kg ir vežti jų nereikėjo. Supirkėjai išsiveždavo patys, – pasakojo „Naradavos“ direktorius. – Parduoti ir ekologiški obuoliai, tačiau nebrangiai, nes visi dabar žiūri į kainas. Be to, „Naradavos“ sodininkystės ūkis prastesnės kokybės obuolius perdirba savame ceche: gamina tyreles ir džemus. Darbo bus visą žiemą, nes teks perdirbti ir neatitikusius standartinių reikalavimų desertinius obuolius“.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos prezidentas A. Grygalis pastebi, jog vartotojai gali likti be lietuviškų obuolių, nes verslinių sodų plotai nedidėja. Tikėtis jų plėtros sudėtinga, nes šalies biudžetas šiam verslui neskiria jokios paramos. Tai daug investicijų reikalaujanti žemės ūkio gamybos šaka, o įdėtos lėšos atsiperka tik po kelerių metų.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotojo dr. Dariaus Kviklio nuomone, pirmiausia sodininkystei dėmesio turi skirti ŽŪM. „Įprasta, kad veisiami tik obelų sodai ir reikia džiaugtis, jeigu atsiranda optimistų, kurie veisia net ir trešnių bei vyšnių sodus. Tokių tegul būna daugiau, – teigė mokslininkas. – Tačiau šiuo atveju būsimieji sodininkai turi gerai pagalvoti apie investicijas ir įvertinti realizacijos galimybes“.

Mokslininkas patikslina, jog veisiant trešnyną ypač sumaniai reikia rinktis veisles, nes dauguma jų mūsų žiemoms yra per lepios. Pas mus prekiaujama įvežtinėmis trešnėmis ir verta žinoti, kad trešnynai Lietuvoje derės gerokai vėliau nei Vengrijoje ar Lenkijoje, o augintojai pajamų gaus mažiau. „Vyšnių uogos labiau tinka perdirbimo pramonei ir geriau auginti tokių veislių vyšnias, nuo kurių uogas galima nukratyti. Šiuo atveju didelių pajamų už derlių irgi nebus, – aiškino D. Kviklys. – Be to, minėtų kaulavaisių sodams reikia ne tik sodinukų, bet ir tvoros, medžių užuovėjai, priedangos nuo lietaus, apsaugos nuo paukščių. Investicijų daug, o rinka maža“.

Taigi nebelikus sodininkystės plėtrai paramos iš biudžeto nedidėja ir vargu ar artimiausiu metu didės verslinių sodų plotai. Šalies rinka tampa vis patogesnė niša kaimyninių šalių sodų derliui realizuoti.