Pernai vasario 20 d. dokumente aprašomas karo nusikaltimus
kuruojančio JAV ambasadoriaus Clinto Williamsono susitikimas su
Prancūzijos pareigūnais.
Per jį buvo aptariamos JAV pastangos įkurdinti uždaromo
Gvantanamo bazės kalėjimo kalinius ES šalyse. Iš ambasadoriaus
pareiškimų aiškiai matyti, kad Lietuva šį pasiūlymą gavo
gerokai anksčiau nei apie tai buvo paskelbta.
„Chevalier (Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas
Ericas Chevalier) buvo susirūpinęs dėl JAV vyriausybės derybų dėl kalinių su
Lietuva. Prancūzija, pažymėjo jis, tvirtai laikosi
nuostatos, kad prieš sudarant dvišalius susitarimus būtinas
procesas ES mastu. C.Williamsonas pabrėžė, kad neseniai Lietuvos
viešai išreikštas pasižadėjimas priimti Gvantanamo kalinius -
beveik dvejus metus trukusių derybų rezultatas, o Lietuva
užtikrino, kad susitarimas priimti kalinius galėtų būti sudarytas
tik po to, kai bus priimta bendra ES pozicija“, - rašoma dokumente,
kurį cituoja „Vilniaus diena“.
Paprašytas pateikti daugiau informacijos apie Gvantanamo
kalinius, kuriuos ketinta siųsti į Lietuvą, JAV ambasadorius
nurodė, kad mūsų šaliai parinkti uzbekų tautybės asmenys.
Anot dokumento, C.Williamsonas nurodė, kad „Lietuva yra
suinteresuota priimti kai kuriuos uzbekų kalinius, nes šie kaliniai
- kaip nurodė Lietuvos vyriausybė - galėtų geriausiai pritapti
Lietuvos visuomenėje“.
Anot dokumento, Lietuvos pareigūnai kontaktavo su uzbekais, kurie
turėjo keliauti į mūsų šalį: „C.Williamsonas pasakė, kad JAV
ieško būdų suvesti kalinius ir juos potencialiai priimsiančias
šalis, kaip neseniai padaryta su uzbekais ir Lietuva“.
Tiesa, Lietuva laukė žalios šviesos iš Briuselio.
„C.Williamsonas patikslino, kad Lietuvos vyriausybė ketina priimti
šiuos kalinius, tik kai bus sutarta dėl bendros ES pozicijos“, -
rašoma pranešime.
Pernai vasarį, kai į viešumą pateko informacija apie Lietuvos
ketinimus priglobti vieną ar keletą Gvantanamo kalinių,
aukščiausi šalies politikai choru tvirtino, kad derybos tik ką
prasidėjo.
Oficialūs veiksmai dėl Gvantanamo kalinių taip pat prasidėjo
pernai vasarį, o ne pora metų anksčiau, kaip nurodo „WikiLeaks“
dokumentas. Visuomenei pateikta lakoniška informacija, esą JAV su
prašymu priglobti du Gvantanamo kalinius kreipėsi 2009 m. vasario 5
dieną.
Nors, pagal „WikiLeaks“ dokumentą, derybos dėl Gvantanamo
kalinių priėmimo prasidėjo 2007-aisiais, kai prie Vyriausybės
vairo stovėjo socialdemokratas Gediminas Kirkilas, pats ekspremjeras
teigia apie jokias derybas negirdėjęs.
„Ne, mano laikais dar nebuvo šito klausimo“, - dienraščiui
teigė G.Kirkilas. Pasak jo, amerikiečiai dėl Gvantanamo kalinių
priglaudimo kreipėsi tik po to, kai Barackas Obama buvo išrinktas
prezidentu ir ėmėsi kankinimais pagarsėjusio kalėjimo uždarymo.
Kadenciją baigusio prezidento V.Adamkaus asistentė Božena
Bagonaitienė dienraščiui teigė negalinti niekuo padėti - esą ji
prezidentą matys tik kitą savaitę.