„Gal norime sugriauti finansų sistemą? (...) Lito stabilumas yra labai trapus dalykas. Jeigu kas nors nori pamatyti kaip atrodys gyvenimas su nestabiliu litu, o tai reiškia su devalvuojamu litu, tai galime pabandyti tokį eksperimentą“, - sakė A.Kubilius ketvirtadienį „Žinių radijui“.
Premjeras akcentavo, kad sumažintas pensijas atstatantis įstatymas negali būti priimtas dėl to, kad tai prieštarautų Konstitucijai, kurioje yra parašyta, jog siūlant didinti išlaidas reikia nurodyti, iš kur tam gauti pinigų. Skaičiuojama, kad pensijų atstatymas valstybei kainuotų maždaug 600 mln. litų.
Vyriausybės vadovo įsitikinimu, nėra racionalu tam skolintis pinigų. „Skolos didėjimas reikš didžiules problemas visiems šalies gyventojams, nes, nesugebant suvaldyti skolos, tarptautinėse rinkose pasitikėjimas mūsų gebėjimais gali labai sparčiai kristi ir tada skolintis teks ženkliai brangiau arba gali visai nepavykti. Vėl grįžtume į tai, nuo ko visus praeitus metus bėgome, tai yra - nuo lito nestabilumo“, - sakė A.Kubilius.
Vyriausybės vadovas yra įsitikinęs, kad įstatymas negali būti priimtas. „Galime juokauti. Seimas gali priimti įstatymą, kad kitą dieną visas Seimas skris į Mėnulį. Galime pajuokauti, bet finansai nemėgsta juokų, todėl nematau jokių galimybių, kad tokius įstatymus būtų galima priimti, nenurodant tokių išlaidų dengimo šaltinių“, - sakė A.Kubilius.
Kaip buvo skelbta anksčiau, dėl iniciatyvų atšaukti pensijų sumažinimą Premjeras apskundė Krikščionių partijos vadovą Vidmantą Žiemelį ir „darbietę“ Loretą Graužinienę Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
Premjeras prašo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti parlamentarų V.Žiemelio, L.Graužinienės ir kitų šių įstatymų projektų iniciatorių veiksmus, nes kyla pagrįstų abejonių, ar jie, pateikdami šiuos projektus ir nenurodydami įstatymų įgyvendinimui reikalingų lėšų bei šių lėšų šaltinių, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nuostatų.
A.Kubilius taip pat prašo atsakyti į klausimą, ar teisėta Seime svarstyti įstatymų projektus, jei kyla pagrįstų abejonių, kad jie neatitinka Konstitucijos ir Seimo statuto.
ELTA primena, kad ketvirtadienį vieno balso persvara opozicijai pavyko pasiekti, jog po svarstymo būtų pritarta Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo papildymo projektui, pagal kurį būtų sutrumpintas pensijų sumažinimo galiojimas. Už šį dokumentą balsavo 64 Seimo nariai, prieš - 33, susilaikė 30.
Įstatymo projektu siekiama, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis sumažintos valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų išmokos, galiotų iki 2010 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu yra nustatyta, kad laikinasis įstatymas galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Projekto iniciatorių teigimu, pataisos siūlomos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriame konstatuojama, kad pensijos gali būti mažinamos tiktai vieniems biudžetiniams metams, o tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą reikia iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį ir spręsti, ar ji vis dar yra itin sunki.
Įstatymo pataisas pristatęs Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas V.Žiemelis sakė, kad atkūrus sumažintas išmokas, išaugtų gyventojų perkamoji galia ir kartu padidėtų nacionalinis biudžetas.
Vyriausybės pateiktoje išvadoje pažymima, kad Seimui teikiamos įstatymo pataisos 2011 metų prognozuojamą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2,8 mlrd. litų deficitą didintų 564 mln. litų, o valstybės biudžeto - 44 mln. litų. Be to, teisės akto projektu numatomas skirtingas įstatymo galiojimo laikas atskiroms socialinių išmokų gavėjų kategorijoms pažeistų lygiateisiškumo principą.
Premjeras - už prievolę gerbti savo valstybę ir jos simbolius
Seime įregistravus pataisas, stipriai griežtinančias atsakomybę už valstybinės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis, premjeras irgi pasisako už prievolę gerbti savo valstybę ir jos simbolius.
„Prievolė gerbti savo valstybę ir jos simbolius, mano manymu, yra labai svarbi, ir aš nematyčiau čia kažko blogo. Atsainus požiūris, kurį kartais tekdavo matyti kai kurių politikų siūlymuose, kad pagarba valstybei ir jos simboliams yra tiesiog asmens reikalas ir valstybė nesiruošia nieko daryti, nemanau, kad tai būdavo geras požiūris“, - sakė A.Kubilius ketvirtadienį „Žinių radijui“.
Apie tai, kokio dydžio baudos turėtų būti skiriamos pažeidėjams, premjeras sako nesiimantis spręsti.
Siūlymus didinti baudas už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus įregistravo liberalų ir centro sąjungos narys Valdemaras Valkiūnas.
Dabar Administracinių teisės pažeidimų kodeksas įmonėms ir gyventojams už tokį pažeidimą numato įspėjimą arba baudą nuo 10 iki 30 litų, o valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų administracijos vadovams - nuo 30 iki 60 litų. Pakartotinai pažeidus valstybės vėliavos iškėlimo tvarką, bauda įmonėms ir gyventojams didėja nuo 30 iki 60 litų, o valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų administracijos vadovams - nuo 60 iki 120 litų.
V.Valkiūnas siūlo, kad minimali bauda valstybės švenčių dienomis neiškėlus vėliavos valstybės ir savivaldybių įstaigoms padidėtų iki 400 litų, o maksimali, už pakartotinį pažeidimą, gyvenamųjų namų savininkams ir įmonėms padidėtų iki 400 litų, valstybės ir savivaldybių įstaigoms - iki 600 litų.