Užsienio reikalų ministerija (URM) pabrėžia, kad tai pirmoji Lietuvos savarankiškai pateikta rezoliucija, priimta Jungtinėse Tautose.
Rezoliucijos priėmimas - ilgo ir nuoseklaus Lietuvos diplomatinio įdirbio rezultatas. Per pastaruosius kelerius metus Lietuva surengė šiai temai skirtų tarptautinių konferencijų ir seminarų, pristatė šį klausimą įvairiose tarptautinėse organizacijose.
Rezoliucijos būtinybę Prezidentė Dalia Grybauskaitė iškėlė šių metų vasarį Helsinkyje vykusiame Baltijos jūros šalių viršūnių susitikime, o rugsėjį rezoliucijos apmatus pristatė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 65-ojoje sesijoje Niujorke.
„Jūros dugne palaidota cheminė ginkluotė kelia didžiulę grėsmę žmonėms ir aplinkai. Inicijuodama šią rezoliuciją, Lietuva ragina tarptautinę bendruomenę aktyviai bendradarbiauti, nustatyti cheminės amunicijos paskandinimo vietas, keistis informacija ir ieškoti šios problemos sprendimo būdų. Lietuvos pastangų dėka tai sulauks viso pasaulio dėmesio“, - sakė Prezidentė D. Grybauskaitė.
Lietuvos vadovės teigimu, labai svarbu, kad rezoliucija taip pat numato tinkamą visuomenės informavimą ir švietimą apie jūrų dugne paskandintą cheminę ginkluotę ir jos keliamas grėsmes.
Paskandintos cheminės amunicijos problema ypač aktuali Baltijos jūrai, kurioje po Antrojo pasaulinio karo palaidota apie 40 tūkstančių tonų cheminio ginklo amunicijos. Pasauliniu lygiu iki šiol trūko teisinių instrumentų, skirtų jūrose paskandinto cheminio ginklo problematikai. Lietuvos inicijuotos rezoliucijos priėmimas Jungtinėse Tautose rodo globalų problemos mastą ir paskatins tarptautinį bendradarbiavimą ieškant geriausių kelių ir būdų šiai aplinkosauginei problemai spręsti.
Pasak URM, Jungtinėse Tautose įvykusiose derybose dėl rezoliucijos priėmimo Lietuvai pavyko užsitikrinti visų Europos Sąjungos šalių paramą. Taip pat Lietuvos rezoliucijos bendraautoriais tapo Albanija, Azerbaidžanas, Bosnija ir Hercegovina, buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija, Ekvadoras, Irakas, Islandija, Juodkalnija, Kroatija, Moldova, Monakas, Norvegija, Serbija, Somalis ir Ukraina.
Rezoliucijoje valstybės ir tarptautinės organizacijos raginamos glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant įvertinti jūrose paskandinto cheminio ginklo amunicijos keliamas grėsmes aplinkai. Šalys susitarė savanoriškai keistis informacija apie cheminės amunicijos skandinimo vietas, didinti visuomenių informuotumą šiuo klausimu ir bendrai įvertinti šios aplinkosauginės problemos aktualumą. Rezoliucijoje nesiūloma svarstyti cheminio ginklo amunicijos iškėlimo ir sunaikinimo klausimų.
Lietuvos iniciatyva suburta ir veiklą 2010 metais pradėjo nepriklausoma patariamoji mokslininkų taryba jūrose paskandinto cheminio ginklo klausimu. Taryba subūrė žinomus pasaulio aplinkosaugos organizacijų atstovus ir mokslininkus, dirbančius aplinkosaugos ir cheminės ginkluotės sunaikinimo srityse, iš Australijos, Belgijos, Japonijos, JAV, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos ir Švedijos. Mokslininkų taryba teikia kvalifikuotą mokslo bei technologijų informaciją, vertinimus ir analitinius patarimus dėl jūrose paskandinto cheminio ginklo.
Jūrose paskandinto cheminio ginklo amunicijos problema gali būti aktuali kelioms dešimtims valstybių. Cheminis ginklas po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų buvo laidojamas Atlanto, Indijos bei Ramiajame (šiaurinėje ir pietinėje jo dalyse) vandenynuose, Baltijos, Baltojoje, Šiaurės, Tasmanijos bei Viduržemio jūrose.
Baltijos jūroje po Antrojo pasaulinio karo paskandinta apie 40 tūkst. tonų cheminio ginklo amunicijos, kurio sudėtyje apie 13 tūkst. tonų nuodingų medžiagų. Pagrindinį Baltijos jūroje paskandintų chemikalų tyrimą 1994 metais atliko Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (Helsinkio komisija). Komisijos 1995 metais publikuotose išvadose Baltijos jūros regiono šalims rekomenduojama toliau vykdyti cheminių ginklų laidojimo rajonų tyrimus ir nesiimti paskandintų cheminių ginklų iškėlimo ar nukenksminimo darbų.
1992 metais Jungtinės Tautos yra priėmusios Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrai inicijuotą rezoliuciją dėl visiško buvusios Tarybų Sąjungos karinių dalinių išvedimo iš Baltijos šalių teritorijos.