Už Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo
pataisas balsavo 59 Seimo nariai, trys buvo prieš, 41 susilaikė.
Pagal konservatorių inicijuotą projektą, Lietuvos
nepriklausomybės akto signatarų įstatymas, kuriame išvardyti visi
signatarai, papildytas aštuoniomis pavardėmis.
Signatarų statusas po mirties suteiktas Jonui Žemaičiui-
Vytautui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Juozui Šibailai-Merainiui,
Leonui Grigoniui-Užpaliui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vytautui Gu
žui-Kardui, Broniui Liesiui-Nakčiai ir Petrui Bartkui-Žadgailai.
Jie vadovavo su sovietų okupacija pokariu kovojusiems partizanams.
Jie 1949 metų vasario 16 dieną pasirašė Lietuvos laisvės
kovų sąjūdžio deklaraciją.
Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo
okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos
pirmininkas konservatorius Arimantas Dumčius pabrėžė, kad
minėtiems asmenims signatarų statuso suteikimas yra pagarbos už
Lietuvos laisvę žuvusių asmenų pagerbimas.
Prieš įstatymą pasisakęs socialdemokratas Algirdas Sysas
teigė, kad tokiu būdu parodoma nepagarba 1990-ųjų Kovo 11-osios
Akto signatarams. Anot jo, partizanų vadai gali turėti savo
įstatymą.
„Nereikia suplakti dviejų kategorijų žmonių į vieną
krūvą“, - sakė ir „darbietis“ Vytautas Gapšys. Jo teigimu, toks
sudėjimas į vieną vietą neteisingas nei istoriškai, nei
teisiškai, nei politiškai.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis pareiškė negalįs balsuoti už
įstatymą, nes „tai paniekinimo ir pažeminimo įstatymas“.
„Sudedate šalia į vieną įstatymą tuos, kurie žudė juos
(partizanus - BNS) su Komunistų partijos nariais, Komunistų partijos
sekretoriais“, - pareiškė jis.
Krašto apsaugos ministrė, Kovo 11-osios Akto signatarė Rasa
Juknevičienė teigė, kad jai garbė, jog tame pačiame įstatyme
minima ir jos, ir partizanų vadų pavardės. Ji teigė esanti
įsitikinusi, kad 1949 metų deklaracija būtų paminėta 1990 metų
kovo 11 dienos Nepriklausomybės atkūrimo akte, tačiau deklaracija
archyve rasta gerokai vėliau.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija pasirašyta 1949
metų vasario 16 dieną Minaičių kaime, Radviliškio rajone. Jame
paskelbta, kad sąjūdis prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos
bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui, kurioje
garantuojamos lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams bei
užtikrinama socialinė globa. Pagal deklaraciją, Komunistų partija,
kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam Lietuvių
tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui - Lietuvos
nepriklausomumui, nelaikoma teisine partija.