Tačiau
dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės,
per trejus metus turės apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Taip pat numatyti atvejai, kai Lietuvos pilietybė kitų
valstybių piliečiams suteikiama išimties tvarka, už išskirtinius
nuopelnus valstybei.
Įstatymą, 65 nariams balsavus už, 21 - prieš, o 40 susilaikius, Seimas priėmė su visomis prezidentės teiktomis pataisomis.
„Labai apgailestaujame, nes labai didelė dalis, kurie išvyko po
1990 metų, jei yra įgiję kitos valstybės, neteks Lietuvos
pilietybės, tai yra labai daugelis žmonių. Jie turėjo pilietybę,
jie yra gimę čia, Lietuvoje“, - dėl Seimo sprendimo apgailestaujanti
sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis.
„Kad iš Lietuvos išvažiavę lietuviai negalės čia balsuoti,
yra tik baimė mūsų politikų, kurie galvoja, kad ne už juos
balsuos“, - tvirtino išeivių atstovė.
Anot jos, neturėdami pilietybės emigrantai nutols nuo Lietuvos.
Seimas anksčiau buvo priėmęs nuostatą, kuri dvigubą
pilietybę leido turėti išvykusiesiems ir po Nepriklausomybės
atkūrimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies
pilietybę, tačiau prezidentė vetavo įstatymą dėl galimos
prieštaros Konstitucijai.
Taip pat prezidentė pasiūlė atmesti Seimo pirmu kartu priimtame
įstatyme buvusią nuostatą, kad pilietybė išimties tvarka gali
būti suteikta, „kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo,
ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo
metu ar ateityje“.
Dar prezidentė pasiūlė nustatyti tokį reguliavimą, kad asmuo,
kitos valstybės pilietybę įgijęs gimdamas, per trejus metus nuo
pilnametystės turėtų apsispręsti, kurios valstybės pilietybę
rinktis. Įstatymo nuostatą, kad dviguba pilietybė leidžiama, jei
asmuo ją įgijo gimdamas, prezidentė siūlo papildyti - ir jam nėra
sukakę 21 metai.
Dvigubą pilietybę įgijus per santuoką, ją bus galima
išlaikyti be jokio termino.
Norint atmesti prezidentės veto įstatymui, reikėjo, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
Dėl prezidentės vetuoto Pilietybės įstatymo, kuriuo išplečiamos dvigubos pilietybės ribos, dar bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą (KT).
Prieš balsavimą Seime kalbėjęs Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Paulius Saudargas ragino Seimą nekeisti savo nuomonės ir tikino, kad „Lietuva nesibaigia nei su Seimo, nei su Lietuvos valstybės sienomis. Lietuva yra gerokai daugiau“.
Anot jo, mums turėtų labiau rūpėti išsaugoti kiekvieną savo tautietį, esantį už Lietuvos sienos.
Socialdemokratų partijos vardu kalbėjęs Justinas Karosas teigė, kad Seimo priimtas įstatymas - kaip ir konstatavo prezidentė - kertasi su Konstitucija, tad pasiūlė referendumą. Anot J.Karoso, kito kelio, kaip keisti Konstituciją, nėra.
„Suprantu emocijas, atsidavimą, pataikavimą, bet mes, Seimas, turime dirbti darbą kaip teisinės valstybės piliečiai“, - sakė J.Karosas.
Jo įsitikinimu, pilietybė ir tautiškumas nėra tas pats - išlikti lietuviu galima ir nebūnant Lietuvos piliečiu.
„Pilietybė nėra nei privilegija, nei patogus gyvenimo būdas – tai pareiga, atsakomybė, ryšys su tėvyne. Tėvynė kaip ir mama yra viena, - teigė Darbo frakcijos atstovas Kęstutis Daukšys. - Dviguba pilietybė turėtų būti labai retas reiškinys.“
K.Daukšys palaikė prezidentės siūlymą dėl leidimo turėti dvigubą pilietybę rengti referendumą. „Tegul tauta apsisprendžia“, - sakė K.Daukšys.
Mišrios Seimo narių grupės narys Žilvinas Šilgalis ragino į vykstančius procesus žiūrėti plačiau. Jo įsitikinimu, ir už Lietuvos ribų esantys piliečiai gali dirbti šaliai.
Konservatorius Saulius Stoma Seimo narių klausė: „Ar mes esame visiems lygiai teisinga valstybė, ar pasiduodame įvairių autoritetų spaudimui?“
Jo teigimu, Seimo sprendimas, kurį vetavo prezidentė, buvo akivaizdus – įstatymui pritarta didele balsų persvara, o naujų šalies vadovės argumentų, kodėl Seimas turėtų pakeisti nuomonę, nebuvo.
„Lietuvos valstybė privalo globoti savo piliečius“, - dėstė S.Stoma.
Krikščionių partijos frakcijos vardu kalbėjęs Mantas Varaška siūlė nepritarti prezidentės veto, kad Konstitucinis Teismas galėtų išsakyti savo argumentus.
Darbo partijos frakcijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas atkreipė dėmesį, kad rodant pavyzdžiu kitas valstybes, pamirštama, jog, tarkime, priimant Amerikos pilietybę, reikia ištarti priesaiką, kuria atsisakoma visų iki šiol turėtų pilietybių. „Mes nematome, kad kitos šalys turi tokias priesaikas“, - sakė M.Zasčiurinskas.